Vakarų Europos politiniame žemėlapyje žalieji yra matoma, tačiau negausi jėga. Atrodytų, paradoksalu, bet Lietuvoje žalieji atstovų praktiškai neturi.
Sunku pasakyti, kiek Lietuvoje galėtų būti žaliųjų, ir netgi apibrėžti, kas jie tokie. Galbūt tai tie, kurie į darbą važiuoja dviračiu, balsavo prieš Visagino atominę elektrinę ar rūšiuoja atliekas?
2016 m. Biodegalų asociacijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, kad ekologiškai atsakingais save laiko 37,3 proc. apklaustųjų. Tai reiškia, kad jie stengiasi atidžiai rinktis prekes, tausoti gamtos resursus ir rūšiuoti atliekas. Ši dalis sudarytų kiek daugiau nei milijoną iš 2,8 mln. Lietuvos gyventojų.
Nors skaičius gali pasirodyti kiek pritemptas, galime drąsiai spėti, kad Lietuvos žalieji – tikrai nebūtinai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkėjai. Netgi priešingai. Šios partijos programa ir strategija labiau paremta „valstietiškumu“, o į Seimą pateko tik keletas tikrų žaliųjų. Nors jie kartais sugeba inicijuoti įstatymo pataisas ir sulaukti palaikymo, ūkiškų ir pragmatiškų partijos kolegų gausa lemia, kad LVŽS nė iš tolo negalime lyginti su Vakarų Europos žaliųjų partijomis.
