Vytis SnarskisĮ krizių sūkurį patekusiam naujajam šalies prezidentui nepavyko tapti valstybės lyderiu
Į šalies vadovo postą Gitanas Nausėda įžengė skambiai. Antrajame prezidento rinkimų ture jis surinko 66 proc. balsų, iš karto tapo populiariausiu politiku šalyje, jo rinkimų pažadu tapusi gerovės valstybės koncepcija virto kone įtakingiausia politine doktrina. Per rinkimų kampaniją G. Nausėda kalbėjo apie visuomenės ir politinių partijų telkimą, žadėjo prisiimti moderatoriaus vaidmenį, klausytis „tyliosios Lietuvos“ ir ją išgirsti. Spektaklis įvyko, tačiau uždanga nenusileido.
Pirmieji ekonomisto, buvusio SEB banko prezidento patarėjo metai šalies vadovo poste pažymėti įvairiomis krizėmis: nesutarimų tarp koalicijos partnerių, gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, galiausiai suirutės, kurią sveikatos apsaugos, socialinėje sistemose ir ekonomikoje sukėlė COVID-19 pandemija. Tačiau nė vienos jų G. Nausėda neišnaudojo savo pozicijoms šalies vidaus politikoje sutvirtinti. Dėl aktyvumo stokos jis iš visų pusių sulaukė kritikos. Pasigesta ne tik jo kaip ekonomisto vizijos, bet ir jo kaip tautos vienytojo, įkvėpėjo vaidmens.
„Pandemija pakirto net tas prezidento iniciatyvas bei veiksmus, kurie bent kiek nors buvo regimi“, – IQ sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis. Negana to, aktyviai veikti neleidžia ir artėjantys Seimo rinkimai – realiai įtakai pasiekti reikalinga atrama parlamente, tačiau politinės partijos šiuo metu daugiausia dėmesio skiria vidiniams ištekliams mobilizuoti.
