Nauji vadybos metodai, kaip ir nauji vadovai, sunkokai prasibrauna į ugdymo įstaigas
2019–2022 m. visose švietimo sistemos įstaigose turės įvykti konkursai direktorių pareigoms užimti – pradedant tais, kurie dirba dar nuo sovietmečio, ir baigiant vadovaujančiais pirmąjį dešimtmetį. Nauja praktika – ir kasmetis mokyklų direktorių vertinimas bei jų metų veiklos ataskaitų skelbimas. Ar šie pokyčiai padės atnaujinti sistemą šviežiu krauju, paskatins valdymo skaidrumą, ar tereikš sumaištį lyderių keitimosi laikotarpiu?
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė sutinka, kad kadencijos stimuliuoja visus vadovus stengtis ir pasitempti mokyklos labui, neužsnūsti ant sėkmės ar nesėkmės patirčių bei garantuoja vadovų kaitą, naujų atėjimą. Vadinasi – ir naujų idėjų, iniciatyvų, kitų ir kitokių organizacinių kultūrų vystymąsi. Kita vertus – penkeri metai organizacijos kaitoje yra gana trumpas periodas, kad būtų galima įgyvendinti pradėtus pokyčius. Per šiuos nustatytus metus mokyklos nebaigs nė viena mokinių karta, jei mokykla ne keturmetė, taip pat kyla abejonių, ar neilgos kadencijos neskatins trumpalaikių pokyčių kultūros kūrimosi Lietuvoje. „Svarbu žinoti, kad būtent švietime pokyčiai pastebimi tik po dešimties ar daugiau metų. Tačiau staigius efektus dažniau inspiruoja trumpalaikės priemonės, kurios svarstytinos dėl pridėtinės vertės ilgalaikėje ugdymo perspektyvoje“, – sakė J. Nemanienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva Strateginio planavimo ir analizės skyriaus bei Švietimo aprūpinimo centro vykdomo projekto „Lyderių laikas“ (iniciatoriai Ričardas Ališauskas ir dr. Rita Dukynaitė) kūrėjai yra aiškiai suformulavę, kas laikytina šiuolaikišku mokyklos valdymu. Šiandieniams vadovams teks rasti kelią, kaip iš tradicinės, žinių suteikiančios mokyklos tapti kuriančia, besikeičiančia, atliepiančia mokinių ir visuomenės poreikius. Tai – rytojaus mokykla, ir jai reikia šioms užduotims įgyvendinti pajėgių vadovų.
