Ši Vyriausybė ypatinga ir tuo, kad už dažną iš keturiolikos ministrų kur kas matomesnis valstybės tarnautojas, patarinėjantis premjerui
Nors politikų ir žurnalistų trintis būdinga kiekvienam ketverių metų politiniam sezonui, septynioliktosios Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis kai kuriais pasiekimais pranoko pirmtakus. Pavyzdžiui, teisme nagrinėjamas Lietuvos žurnalistų sąjungos ir penkių žiniasklaidos priemonių skundas dėl Vyriausybės atsisakymo pateikti vieno pasitarimo garso įrašą. Ironiška, jog tokia padėtis susiklostė nepaisant to, kad premjero dešinėje stovi buvęs žurnalistas Skirmantas Malinauskas, be kita ko, atsakingas už strateginę komunikaciją.
O apie šią verta pakalbėti.
Sprendimų kvestionavimo ir iššūkių autoritetui, kaip neviešai kalbama, itin nemėgstantis premjeras turėjo griežti dantimis, kai pavasario pradžioje atostogaudamas užsienyje išgirdo patarėjo spaudos konferenciją ir po jos užsimintą pasirinkimą: jeigu Vyriausybėje liks teisingumo viceministras Raimondas Bakšys, tuomet iš jos trauktis pažadėjo vos kiek daugiau nei pusmetį dirbantis S. Malinauskas.
