Rusijos agresija Ukrainoje sutelkė Lietuvos politinį elitą, tačiau pragmatiškos politikos paklausa niekur nedingo. Tuo gali pasinaudoti į populizmą linkusios politinės jėgos.
Požiūris į Rusiją visą nepriklausomybės laikotarpį išliko viena svarbesnių Lietuvos politikos skirčių. Pagal ją kartais net politologai imdavo rikiuoti politines partijas kairės–dešinės spektre, o tai nebūtinai yra puiki idėja.
„Aš turiu labai rimtų abejonių, kiek skirtis dėl požiūrio į Rusiją ir sovietmetį yra reikšminga ir kiek ji natūraliai formavosi, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius. – Ji buvo eskaluojama ir jos reikšmę pirmiausia dėl labai aiškių partinių, politinių interesų buvo stengiamasi sustiprinti.“
Pasak politologo, ilgą laiką galėjome įžvelgti partijų mėginimus sutelkti savo rinkėjus, išnaudojant Rusijos kortą. „Varikliai buvo labai aiškūs – partiniai interesai suformuoti sau lojalų rinkėją“, – sakė A. Krupavičius. Esą tai ypač iki šiol būdinga Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD).
