BNS nuotr.Apsistatyti sienomis – lengviau, nei pasiaiškinti dėl sprendimų
Per pastaruosius dvejus su puse metų Vidaus reikalų ministerijai (VRM) susidūrus su rimtomis krizėmis, ministrė Agnė Bilotaitė jas pasitiko rimtu, apžvalgininkų net „nuožmiu“ vadinamu veidu. Akivaizdu – VRM juokų nemėgsta. Tačiau vien rimta veido išraiška neapsaugo nuo kritikos dėl priimtų sprendimų.
Nuo pernai birželio Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje rikiavosi tūkstančių nelegaliai sieną kirsti norinčių migrantų eilės. Per porą mėnesių į Lietuvą neteisėtai patekus daugiau nei 4 tūkst. asmenų, A. Bilotaitės atsakas buvo griežtas – rugpjūčio 3 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams buvo leista nelegaliai sieną kertančius migrantus apgręžti. Pati ministrė šią migracijos krizę pavadino „hibridine Baltarusijos režimo ataka“. Šių metų rugpjūtį baigtas statyti ir fizinis barjeras, skiriantis Baltarusiją nuo Lietuvos. Griežtos priemonės davė vaisių – nuo 2021 m. rugpjūčio į šalį neįleista beveik 17 tūkst. nelegaliai sieną kirsti norėjusių žmonių.
Tačiau šis migrantų apgręžimo sprendimas ir skurdžios jų laikymo sąlygos sulaukė griežtų žodžių iš žmogaus teisių organizacijų, įskaitant ir „Amnesty International“, jie taip pat buvo kvestionuojami Europos Teisingumo Teismo sprendime. „Svarbiausia, kad VRM ir konkrečiai ministrės pozicija šiuo klausimu buvo neigimas ir sakymas, kad ne, mes darome viską teisingai, niekas mūsų nekritikuoja, mes nepažeidžiame nei teisės aktų, nei žmogaus teisių principų, nors faktai ir kitų aplinkinių institucijų teiginiai buvo priešingi, – kalbėjo Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. – Buvo ignoruojamos problemos, nors dalį jų sprendžiant buvo galima ieškoti kažkokių tarpinių kompromisų, bandyti švelninti situaciją.“
