Krašto apsaugos ministras kol kas sėkmingai išvengė politinių duobių
Minimalus tikslas pasiektas – Lietuva 2018 m. gynybai turėtų skirti 2 proc. BVP, kaip ir buvo numatyta Vyriausybės programoje. Tačiau tai nereiškia, kad sumažės spaudimas ministrui Raimundui Karobliui efektyviai panaudoti lėšas. Netgi priešingai – nelikus pasiteisinimo nuolatiniu stygiumi, galima tikėtis didesnio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.
Artimiausiu metu vieni svarbiausių klausimų bus naujos karinės technikos įsigijimas, karinių dalinių plėtra ir aprūpinimas, planuojama nauja bazė Vilniaus priemiestyje. Tačiau krašto apsaugos ministrui tenka būti ne vien administratoriumi, bet ir diplomatu. Laimei, R. Karobliui šioje srityje netrūksta patirties – NATO ministrų susitikimuose buvęs Lietuvos atstovas ES turėtų jaustis patogiai. Vargu ar jį gali išgąsdinti ir visame Aljanse netylančios diskusijos apie gynybos finansavimą ar santykį su šios srities ES politika.
Tik štai politiko amplua R. Karobliui mažiau pažįstamas. Jo laimei, didesnių išbandymų kol kas pavyko išvengti, o pirmtakų skandalai, tokie kaip kilę dėl „auksinių šaukštų“ ar planuoto sraigtasparnių remonto Rusijoje, pamažu užsimiršta. Būdamas prezidentės žmogus Vyriausybėje per visus didesnius politinius sukrėtimus R. Karoblis lieka nuošalyje. Kitaip nei kitas neoficialus Dalios Grybauskaitės atstovas, užsienio reikalų ministras, jis pats ir neieško rampų šviesos. Tai liudija arba ribotas politines ambicijas, arba naujokui priderantį atsargumą.
