ScanpixIškastiniam kurui ir demokratinėms vertybėms – retai pakeliui. ES dujų ir naftos embargu pasiryžus nubausti Rusiją, europiečiai negalės visiškai ramia sąžine pildytis automobilių bakų ir šildytis namų, net kai šios sankcijos bus iki galo įgyvendintos. Didžioji dalis už naftą ir dujas išleidžiamų pinigų vis tiek bus parama režimams, trypiantiems žmogaus teises, grasinantiems kaimynams, persekiojantiems opoziciją.
Iš dešimties didžiausių naftos eksportuotojų liberalios demokratijos yra vos trys. Iš dešimties didžiausių dujų eksportuotojų šešios yra demokratijos, keturios – ne (žr. lentelę). Tačiau pasirinkti tiekėją – ne visada paprasta. Daug naftos išgaunanti Kanada beveik viską eksportuoja į JAV. Pastarosios, nors ir yra didžiausios naftos bei dujų gamintojos pasaulyje, didžiausią dalį sunaudoja vidaus rinkoje.
Vengrija, blokavusi rusiškos naftos draudimą ES, gali būti įtarta ir politiniais išskaičiavimais, tačiau ji, kaip ir kitos nejūrinės Vidurio Europos valstybės, yra itin priklausomos nuo naftotiekio iš Rusijos. Užšaldytas dujas galima gabenti laivais, tačiau nedaug Europoje valstybių buvo tokios apdairios kaip Lietuva (tiksliau – priversta aplinkybių), kuri laiku pasistatė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
Bet net ir išsprendus technines kliūtis ir turint galimybę rinktis norimą naftos ar dujų tiekėją, kompromisų su vertybėmis teks ieškoti. Rusijai tapus didžiausiu blogiu, vienų demokratinių valstybių akys nukrypo į Venesuelą, kitos norėtų atsigręžti į Iraną.
