ScanpixRusijos invazijos į Ukrainą kainą gana tiksliai galės paskaičiuoti Kyjivas ir Maskva. Už Vladimiro Putino avantiūrą abi šalys moka piliečių gyvybėmis, dar didesnėmis demografinėmis problemomis, tiesioginėmis išlaidomis tankams, raketoms ir kulkoms. Ukraina įvertins nuostolius dėl sugriautų pastatų, kelių ir tiltų. Rusija dėl sankcijų vien šiemet praras dešimtadalį, o gal net penktadalį BVP. Nuostolių skaitiklis suksis visiems ir sulėtins viso pasaulio ekonomiką.
Dėl pandemijos, tiekimo grandinių trikdžių, aukštyn šovusių energijos bei žaliavų kainų ir augančios infliacijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimais, šiemet pasaulio ekonomika augs vos 2,5 proc.
TVF apžvalgoje nurodoma, kad karo padariniai bus jaučiami trimis kryptimis – aukštos maisto produktų ir energijos kainos skatins infliaciją ir mažins perkamąją galią. Rusijos ir Ukrainos kaimynės susidurs su prekybos ir tiekimo trukdžiais, taip pat istorine pabėgėlių banga. Sumažėjęs verslo pasitikėjimas ir investuotojų neužtikrintumas ves prie nestabilumo akcijų rinkose. Tiesioginį karo poveikį, be jo dalyvių, labiausiai jaus Europos valstybės, tačiau neigiami padariniai atsiris ir iki su infliacija kovojančių JAV, ir iki Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių, priklausomų nuo Ukrainoje ir Rusijoje užauginamo maisto.
Europai ypač atsirūgsta energetinė priklausomybė nuo Maskvos. Pernai žiemą su energijos išteklių krize susidūrusi Europa šiemet turi rimtai pasiruošti – bus brangu. „Rusija yra kertinė energijos žaliavų eksportuotoja, ir jos iškritimas iš rinkos jau atsiliepia išteklių, kurie labai plačiai naudojami, kainoms. Tas šokas išbalansuoja finansinius srautus daugybei verslų“, – sakė „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
