ShutterstockLietuvos įtraukiojo ugdymo politika atsilieka nuo Vakarų valstybių. Ko galime išmokti?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Įsivaizduokime rytą mokykloje. Mokinys, jau būdamas prastos nuotaikos, įžengia į klasę. Jis įsitaiso pirmame pasitaikiusiame suole, kuris yra prie pat lentos, ir pradeda piešti ant jos kreida. Prasidėjus pamokai, mokytojas liepia mokiniui grįžti į savo suolą, kur ir yra jo vieta, tačiau mokinys nepaklūsta. Mokytojas kelis sykius pakartoja savo nurodymą, o kas kartą jo žodžiai skamba vis garsiau, tačiau mokinys ir toliau jo nepaiso. Galiausiai mokinys paklūsta mokytojui ir, murmėdamas sau po nosimi, persėda į savo vietą, tačiau palieka kuprinę prie lentos. Mokytojas griebia kuprinę ir numeta ją ant mokinio stalo. Krepšys beveik pataiko mokiniui į veidą, todėl jis mokytoją pavadina žodžiu, kurio šiame tekste minėti negalime. Tuo metu iš kito klasės galo aštrėjančią situaciją stebi intelekto negalią turintis mokinys. Auganti įtampa nesunkiai išprovokuoja neprognozuojamą jo elgesį. Kaip elgtumėtės jūs?
Islandija ir JAV – šalys, kurios pasiekė nemažai šioje srityje, tačiau jų patirtys ir požiūriai į įtraukųjį ugdymą skiriasi. Ar Lietuva gali ko nors pasimokyti iš šių pirmūnių, kad mokėtų elgtis panašiose situacijose?
