ScanpixKai dar 2017 m. ką tik išrinktas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie Europos strateginės autonomijos būtinybę, dauguma europiečių kolegų pažiūrėjo kaip į arogantišką ir maištingą paauglį ar, blogiau, kaip į nusistovėjusios tvarkos griovėją. Dabar, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir kylant platesnei karinei grėsmei Europai bei JAV prezidentu perrinktam Donaldui Trumpui griaunant pasaulinę tvarką, E. Macrono iškelta stiprios Europos idėja sulaukia palaikytojų ir Briuselyje, ir vis daugiau Europos šalių sostinių. Tačiau išlieka kita problema – Europos šalių interesai pernelyg skirtingi, o požiūriai ir vertybės priklauso ne tik nuo raidos ir istorinių aplinkybių, bet ir rinkimų rezultatų.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
IQ išanalizavo 27 ES valstybių narių, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Šveicarijos vadovybių požiūrį trimis klausimais. Kurios valstybės, Rusijai pradėjus karo veiksmus prieš bet kurią iš kitų Europos šalių, stotų į mūšį? Kurios valstybės palaiko Europos kaip strateginės, atskiros galios pasaulyje vaidmenį, mažinant priklausomybę nuo JAV ir NATO? Kiek šalys palaiko Vakarų liberaliąją demokratiją ir žmogaus teisių klausimus, kuriais grįsta ir pati ES?
Pasakyk, kas tavo draugas...
