Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gruodžio 4 d.


TRYS BANGOS
Slavų Vilnius: atvykėliai iš Rytų suteikia sostinei naujų galimybių
Liepa Žeromskaitė
Vyčio Snarskio pieš.

Iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos plūstantys karo pabėgėliai bei migrantai keičia Lietuvos ir ypač jos sostinės veidą. Kaip Vilnius turėtų tai išnaudoti?

2020 m. rugpjūtį dar kartą suklastojus Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus į Minsko gatves pasipylę protestuotojai netrukus skubiai krovėsi lagaminus. Sprukdami nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų šimtai jų atsidūrė ir iki šiol pasiliko Vilniuje. Su šia pabėgėlių banga Lietuvos sostinėje įsikūrė ir demokratinio pasaulio rinkimų nugalėtoja laikoma Sviatlana Cichanouskaja su visu štabu.

Antroji, gerokai didesnė, slavų banga užliejo visą Europą, ji atsirito ir iki Lietuvos – šių metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje prieglobstį rado 65,1 tūkst. ukrainiečių. 18,5 tūkst. iš jų gyvena Vilniuje, bet jų gali būti ir gerokai daugiau, nei rodo oficiali statistika.

Trečioji slavų banga, gerokai mažesnė, į Vilnių ritasi nuo kovo mėnesio – daugiausia iš Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitų Rusijos miestų. Tarp atvykėlių daugiausia buvo (ir tebėra) žurnalistai, politikai, verslininkai, žmogaus teisių gynėjai ir visi kiti prieštaraujantys Kremliaus režimui ir jo pradėtam karui Ukrainoje. Maskvoje uždraustas televizijos kanalas „Dožd“ atgimė Rygoje, o Vilnių pasirinko būrys uždarytos populiarios radijo stoties „Echo Moskvy“ žurnalistų, įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno ir iš kalėjimo jau ištrūkusio verslininko Michailo Chodorkovskio bendražygių.

2022 10 03 06:45
Spausdinti