Meniu
Prenumerata

penktadienis, balandžio 26 d.


INFLIACIJA
Šoko terapija: kaip reaguoti į rekordinę infliaciją?
Liepa Žeromskaitė
Vyčio Snarskio pieš.

Rekordinė infliacija Lietuvoje politikus skatina veikti. Jau geriau jie nieko nedarytų.

Sausį 12,4 proc. metinę infliaciją fiksavusi Lietuva tapo ES čempione. Arba autsaidere, jei kainų augimą vertinsime tik iš neigiamos pusės. Kainos ypač sparčiai kyla visame regione – Estijoje fiksuota 11,3, Čekijoje – 9,9, Lenkijoje – 9 proc. infliacija. Bet ji didelė ir kitur: Ispanijoje ir Graikijoje viršijo 6, Vokietijoje beveik pasiekė 5 proc. (žr. 1 grafiką).

Tokį staigų kainų šuolį paskatino keletas vienu metu susiklosčiusių aplinkybių. Sparčiai kilo naftos, dujų ir kitų energijos išteklių kainos – tai nulėmė ir išaugusi paklausa, ir geopolitinės aplinkybės. Dėl pandemijos sutrikus tiekimo grandinėms, sumažėjo prekių pasiūla, o jų paklausa, priešingai, augo, namų ūkiams per pandemiją sutaupius pinigų, jų kiekį padidino ir įvairiose šalyse taikytos skatinimo priemonės.

Infliacijos grėsmė ir itin žemos indėlių palūkanų normos gyventojus vertė ieškoti būdų apsaugoti pinigų vertę – tai viena priežasčių, didinusių nekilnojamojo turto paklausą ir kainas. Galiausiai prie to Lietuvoje prisidėjo kylantys atlyginimai, kurie pabrangino paslaugas.

2022 03 07 06:45
Spausdinti