Laikai, kai kone kiekviena kaimo sodyba turėjo tvartą ir dirbamos žemės lauką, nesugrįš, todėl reikia nuspręsti, kur link kreipti šalies žemės ūkį
Ūkiai Lietuvoje stambėja. Statistikos departamento 2016 m. duomenimis, ūkių skaičius per trejus metus sumažėjo 12,5 proc. Labiausiai mažėjo ūkių, turinčių 2–5 hektarų žemės. O deklaruojamos dirbamos žemės plotas beveik nepasikeitė.
Nors šis procesas vyksta nebe pirmus metus, apie žemės ūkio padėtį turbūt dar niekada nekalbėta tiek, kiek dabar, į valdžią atėjus su žemdirbyste glaudžiai susijusiai partijai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovo, didžiausio Lietuvos žemvaldžio Ramūno Karbauskio valdomos „Agrokoncerno“ grupės ir kitų stambių žemės ūkio subjektų veiklą Seimo opozicija norėjo išnarstyti po kaulelį, o tokio užmojo nepalaikiusi LVŽS frakcija šių metų gegužę parlamentą dar labiau suskaldė.
Siūlyta komisija turėjo nagrinėti kai kurias įstatymų spragas. Pavyzdžiui, kad perkant žemę giminaičių vardu galima peržengti vienam fiziniam asmeniui nustatytą 500 hektarų ribą. Tačiau kaip bežiūrėsi, R. Karbauskis, „Agrokoncerno“ įmonės ir jo partijos nariai – tik viena detalė sudėtingoje žemės ūkio paveikslo dėlionėje.
