Nuo Holokausto iki Ruandos genocido ir net Čečėnijos – istorija rodo, kad žaloti bendruomenes yra kur kas lengviau, nei joms po to išgyti
Reta pasaulio tauta gali pasigirti savo istorijoje nepatyrusi trauminio įvykio, negrįžtamai paženklinusio visos visuomenės ar jos dalies gyvenimus. Lietuviams tai buvo Rusijos imperijos, vėliau nacių valdžia ir sovietmetis, airiams – pilietinis karas ir kovos dėl Šiaurės Airijos prisijungimo, armėnams – turkų vykdytas genocidas, vietnamiečiams – Vietnamo karas, JAV čiabuviams – europiečių kolonistai.
Kolektyvinės traumos nubarstytų pasaulio žemėlapį skirtinguose kampeliuose, tačiau šias istorijas sieja panašūs akcentai: išgyventas smurtas ir prievarta, baimė ir neapykanta, galbūt pasipriešinimas, vėliau – keršto troškimas ir teisybės paieškos. Tačiau išgyti nuo traumos yra sudėtingiau, nei atrodo, o galbūt ir visai neįmanoma.
Kaimynas prieš kaimyną