Vyčio Snarskio pieš.Lietuvoje aukštasis mokslas tampa nebe siekiamybe, o kasdienybe. Ar iš tiesų mums reikia tiek daug diplomuotų gyventojų?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Iki 2030 m. ES užsibrėžusi turėti 45 proc. viso bloko gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. Lietuva kartu su dar 12 ES šalių šią kartelę jau senokai peržengusi – Eurostato duomenimis, 2024 m. mūsų šalyje aukštojo mokslo diplomus turėjo 58,2 proc. 25–34 metų žmonių.
Vos baigus mokyklą stoti į kolegiją ar universitetą lietuviams neretai yra savaime suprantamas dalykas, kaip ir darbdaviams iš potencialių darbuotojų reikalauti bakalauro diplomo. Tačiau tokia sistema yra išsikreipusi – aukštosios mokyklos gyvuoja ne tam, kad tobulintų savo mokymo kokybę, bet kad išlaikytų dėstytojus bei administraciją, vyksta diplomų devalvacija, o studentai priversti eikvoti laiką, kartais ir pinigus dėl kelio, kuriuo nebūtinai nori eiti.
