Europoje populiarios politinio gyvenimo mados neaplenkia ir Lietuvos. Tiesa, su tam tikrais vietinio konteksto įsiuvais ir kartais šiek tiek vėliau, kartais netgi per anksti.
Europa vis dažniau čiaudi nuo kylančių ir kai kur jau įsitvirtinusių populistinių partijų ir jų lyderių. Virusui siautėjant Senojo žemyno viduryje, grėsmė kyla ne tik rinkos ekonomikos ir atviros visuomenės idėjoms, bet ir ES vienybei. Tačiau visko mačiusi Europa net ir tam geba rasti priešnuodžių – tai vienur, tai kitur populistus nuo valdžios atkerta liberalių pažiūrų naujokai.
Lietuvoje jau dabar imtasi ruoštis kitais metais vyksiantiems rinkimams: vieni ieško kandidatų į prezidentus, kiti ruošia strategijas miestui, treti skaičiuoja Europos Parlamento nario algą. Stebint situaciją Vakaruose panašių tendencijų ieškoti norisi ir Lietuvoje. Vis dėlto apžvalgininkai ragina neskubėti: mūsų regiono specifika neleis iškilti vietos Emmanueliui Macronui. Kita vertus, staigmenų greičiausiai sulauksime.
2016 m. Prancūzijos gyventojai griežtai pasakė „ne“ Nacionalinio fronto lyderės Marine Le Pen bandymui šimtmečius puoselėtas laisvės ir tolerancijos idėjas aukoti dėl primityvaus požiūrio į saugumą ir migraciją.
