RenaultNuo 2035 m. ES bus draudžiama parduoti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius, o iki 2050-ųjų ES miestuose turėtų nelikti vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių. Kelių transportas išmeta penktadalį ES anglies dioksido, tad plintantys elektromobiliai sumažins taršą miestuose ir mažiau prisidės prie klimato kaitos.
Tačiau ir be draudimų elektromobilių paklausa auga. „Regitros“ duomenimis, 2018 m. šalyje buvo 969 lengvieji elektromobiliai, o pernai – jau 7346. Toks skaičius nesudaro nė vieno procento bendro M1 klasės automobilių parko Lietuvoje. „Elektromobilių skaičius per metus vidutiniškai padidėja apie 1,65 karto. Jei ši tendencija nekis ir išsilaikys iki 2030 m., turėsime apie 400 tūkst. M1 klasės elektromobilių. Tai jau sudarys apie trečdalį M1 klasės automobilių parko. Čia būtų pesimistinė elektromobilių skaičiaus augimo prognozė, tikiuosi labiau optimistinio scenarijaus. Technologijų plėtra dažniausiai prasideda lėčiau, o vėliau įsibėgėja“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto dėstytojas Artūras Baronas.
Bėgti paskui traukinį
Kalbinti ekspertai tvirtino, kad spartesnei elektromobilių plėtrai labiausiai trukdo paskui nespėjantys ir problemų nesuprantantys politikai bei institucijos, stokojama strateginio mąstymo, nesuprantami vartotojų poreikiai. „Sprendimų priėmėjai nevairuoja elektromobilių ir nesupranta poreikių“, – teigė Žygimantas Zabieta, bendrovės „Lectrium Technologies“ vienas įkūrėjų.
