Savarankiškumas laisvės dar neužtikrina. Kuo rizikuoja valdžia, iš akių nepaleisdama vidurinės klasės?
Daugiau nei pusė – 59 proc. – šalies gyventojų. Tokią dalį visuomenės apima į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurinės klasės apibrėžtį patenkantys lietuviai. Jų pajamos, „Swedbank“ Finansų instituto duomenimis, sudaro nuo 75 iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų: tai yra nuo 760 iki 2028 eurų su mokesčiais arba nuo 513 iki 1242 eurų po jų. Jie išsilavinę, investuojantys į savo ir vaikų dabarties bei ateities poreikius, besidomintys visuomeniniu ir kultūriniu gyvenimu. Valdžios jie nemato kaip savo gerovės šaltinio ir iš jos tikisi veiksmų laisvės.
Negana to, tai pati didžiausia ir daugiausia mokesčių į šalies biudžetą sumokanti visuomenės grupė, tad politikų demonstruojamas noras ją apmokestinti atrodo kaip lengvas būdas paimti iš tų, kurie oraus gyvenimo pagrindą jau susikūrė. Tačiau iš pažiūros paprastas ir greitas būdas papildyti biudžetą gali turėti neigiamų padarinių ne tik vidurinės klasės atstovų piniginėms.
Poreikis Lietuvoje kalbėti apie vidurinę klasę itin išaugo po to, kai po šalies prezidento rinkimų gerovės valstybės idėja užsikrėtė didelė visuomenės dalis. Tiesa, kaip akcentavo IQ kalbinti pašnekovai, daugiau dėmesio skiriama gerovei dalyti, o ne būdams ją kurti. Nuo to labiausiai nukenčia ne kas kitas, o vidurinė klasė.
