Nematytos šalys, neskaitytos knygos, nelankyti draugai ar gyvenimas pro namų langą ir televizoriaus ekraną? Apie laiką, kai tušti namai nebedžiugina kaip užuovėja po varginančios darbo dienos.
72-ejų vokietė Selma savo gyvenimą pensijoje suplanavo dar būdama temperamentinga 50-metė. Kaip ir daugelis draugų, metus, kai nebepajėgs tvarkytis pati, ji ketina praleisti slaugos namuose. Išlaikymui trūkstamus pinigus pridės bankas, kuriam įkeistas ir po mirties atiteks jos namas. Selma turi du mylimus vaikus, bet jų paramos gyvenimo saulėlydyje ji nesitiki taip pat, kaip šie nesitiki paveldėti jos namo. Visi galime pasirūpinti savimi, aiškina jau kelias dešimtis metų viena gyvenanti moteris. Kol kas ji keliauja po pasaulį, augina rožes, nuolat kviečiasi bendraamžius kavutės ir kartu aistringai serga už Vokietijos futbolo rinktinę.
Kaip Lietuvoje gyvena statistinis pensinio amžiaus ribą peržengęs vienišius – našlys, išsiskyręs ar šeimos nesukūręs žmogus? Žiniasklaidoje šio amžiaus grupės herojai, jei nepriklauso verslo, politikos ar kultūros elitui, dažniausiai šmėžuoja neigiamame kontekste: kalbant apie mažas pensijas, ligas ir socialinės rūpybos ydas, taip pat – kriminalinėse naujienose. Tiesa, prieš kiekvienas Kalėdas labdaros organizacijos per televiziją primena apie senolius, kurie laukia mūsų piniginės aukos. Jei pensininkai nesugebėjo per savo amželį užsitikrinti, kad vaikai ar anūkai juos pasenusius karšintų, užuot išvežę į mišką – taip neretai dar vertinami slaugos namai, – nusipelno aplinkinių kritikos.
Senyvi žmonės gali būti apkalbėti, jei švaisto laiką rymodami ant suolelių parkuose, taip pat – jei pabando kurti naujus santykius. Pastarasis – ypatingas atvejis, didžiausią nerimą keliantis potencialiems jų turto paveldėtojams. Tiesa, pensininkai pagerbiami už pagalbą auginant anūkus ar pasidalijimą sodo gėrybėmis. Dalį šių stereotipų patvirtino ir Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkių Gražinos Rapolienės, Sarmitės Mikulionienės, Margaritos Gedvilaitės-Kordušienės ir Anastasiyos Jurkevits atliktas tyrimas apie vienų gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių patirtis – „Socialiai įtraukti ar atskirti?“ (Tai – dalis šiuo metu vykdomo mokslinio projekto „Vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės: tendencijos, profiliai ir iššūkiai kartų integracijai“, finansuojamo nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“.)