Pandemijos išvarginta visuomenė – vis piktesnė ir susiskaldžiusi. Jai nuraminti reikia ne tik laiko.
Pernai spalį išrinktas naujasis Seimas pirmuosius metus pradėjo trankiai. Pradžioje, siekdamas suvaldyti augantį pandemijos mastą, sugrąžino griežtą karantiną. Po to, vos visuomenei apsipratus su ilgu sėdėjimu namuose gūdžią žiemą, per galvas taukštelėjo Stambulo konvencija. Ir galiausiai kaip vyšnia ant torto gegužės pabaigoje Seime pateiktas kompromisinis Partnerystės įstatymo variantas.
Šie valdančiųjų veiksmai neturėtų stebinti – didžioji dalis per pavasario sesiją priimtų arba pateiktų įstatymų buvo numatyti partijų programose. Tačiau šiuo metu įvairios visuomenės apklausos rodo, kad elementarių žmogaus teisių įtvirtinimas nesulaukia visuotinės paramos.
Aplink tvyrant įtampai, nerimui dėl ateities ir jausmui, kad esi puolamas, nenuostabu, jog ir kitų problemų sprendimai – pavyzdžiui, Baltarusijos režimo ir migrantų arba pandemijos suvaldymo – sulaukia gerokai daugiau skepticizmo.