Dešimtmetį šalį valdžiusi Dalia Grybauskaitė aukščiausiame valstybės poste skaičiuoja paskutines dienas. Prireiks laiko, kol jos laimėjimai ir klaidos iš tikrųjų atsivers visuomenei.
Inauguracijos kalboje 2009 m. liepą D. Grybauskaitė pareiškė: „Būsiu aktyvi prezidentė.“ Pažadėjusi išnaudoti visas Konstitucijos jai suteikiamas galias ginti piliečių interesus, ji tą dieną tapo penktąja valstybės vadove atkurtos Lietuvos istorijoje. Į prezidentūrą įžengusi turėdama 69 proc. rinkimuose dalyvavusių piliečių palaikymą, populiarumą ji išsaugojo iki pat antrosios kadencijos pabaigos.
Per tą laiką D. Grybauskaitė vidaus politikoje pasiėmė daugiau galios, nei formaliai numatyta prezidentui. O užsienyje, ypač ES institucijose, kur ji jautėsi geriau nei namie, užsitarnavo autoritetą. Vengusi įtakos iš išorės ir pabrėžtinai demonstravusi nepriklausomumą D. Grybauskaitė tapo Lietuvos Geležine Ledi – prezidentiniu projektu, kurį kruopščiai pati sukūrė.
2009 m. prezidento rinkimų kampanija stebėtojų buvo laikoma viena nuobodžiausių per visą nepriklausomybės laikotarpį. Nors net septyni kandidatai, iš kurių trys buvo moterys, varžėsi dėl galimybės vadovauti šaliai, politikos apžvalgininkės Aušros Lėkos teigimu, kampanija priminė kapines.
