ShutterstockDaugiau nei pusė (53 proc.) teiginių apie įvairių produktų ekologines, aplinkosaugines ypatybes ES yra klaidinantys, nepagrįsti arba neaiškūs, 2020-aisiais nustatė Europos Komisija.
Tyrimai rodo, kad vis garsiau kalbant apie aplinkosaugines problemas, senkančius gamtos išteklius, tvarus vartojimas sulaukia vis didesnio dėmesio. Trys iš keturių Lietuvos gyventojų mato prasmę mokėti daugiau už aplinkai draugiškus produktus. Todėl kai kurie verslai bando gudrauti, rinkodaros triukais bandydami atrodyti žalesni, nei yra.
Žaliuoju smegenų plovimu (angl. greenwashing) apibūdinama apgaulinga rinkodaros strategija, siekianti sudaryti įspūdį, kad įmonė yra ekologiška ir draugiška aplinkai. Šis reiškinys, iš pradžių vadintas ekopornografija, XX a. viduryje paplito JAV kartu su ekologiniais judėjimais, bet galiausiai įsitvirtino žaliojo smegenų plovimo terminas.
Vienu žaliojo smegenų plovimo pavyzdžių galima laikyti dyzelgeitą. Automobilių gamintoja „Volkswagen“ teikė melagingą informaciją apie dyzelinių automobilių taršą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad automobiliuose įmontuota programinė įranga klastojo duomenis.
