ShutterstockKaras su Iranu priminė, kokios pažeidžiamos yra daugelis šalių. Nenuostabu, kad vyriausybės visame pasaulyje skubiai peržiūri energetikos strategijas ir ieško galimybių jas diversifikuoti.
Strateginė logika yra paprasta. Kuo mažiau šalis priklauso nuo importuojamos naftos ir dujų, gabenamų per tokias vietas kaip Hormuzo sąsiauris, tuo saugesnė ji tampa. Pernai beveik 34 proc. pasaulinės žalios naftos (vien Kinijai ir Indijai teko 44 proc. šio srauto) ir maždaug penktadalis pasaulio suskystintųjų gamtinių dujų pasiūlos tiekta būtent per šį sąsiaurį. Tačiau, priešingai, nei dažnai manoma, perėjimas prie švarios energijos ne panaikins geopolitinę riziką, bet ją perskirstys. Nors pasaulis, varomas atsinaujinančiais energijos šaltiniais, baterijomis ir švaria elektros energija, mažiau priklausytų nuo tanklaivių maršrutų ir iškastinio kuro eksportuotojų, jis būtų priklausomas nuo kritinių mineralų, perdirbimo grandinių, techninių standartų, tinklo įrangos ir perdavimo tinklų. Tai kelia savų pažeidžiamumų.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Išsiskiria trys: kritinių mineralų rafinavimo ir perdirbimo koncentracija, didėjantis prekybos ir standartų susiskaldymas bei esamų elektros tinklų pažeidžiamumas. Kartu visa tai aiškiai rodo, kad energetikos perėjimas nėra tik klimato ar pramonės projektas. Visų pirma, tai yra koordinavimo iššūkis, o didžiųjų valstybių varžybos daro jį sunkiau pasiekiamą.
