Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, balandžio 25 d.


Zuikiška riestanagystė: gerovės valstybės Lietuvoje silpnybės
Gytis Kapsevičius
(Pixabay nuotr.).

Valstybė nori rūpintis visais, bet pinigų tam neužtenka. Jų būtų daugiau, bet dalis piliečių linkę gudrauti ir net sukčiauti, o kiti tiesiog laikomi išskirtiniais.

Vadovėlinę arba „minimalios“ gerovės valstybę mes jau turime – tokia išvada daroma Lietuvos socialinių tyrimų centro 2012 m. išleistoje knygoje „Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė?“. Pagrindinė įvardijama jos silpnybė – sistema nėra adekvačiai dosni. Tik motinystės atostogų išmokos ir sąlygos gali lygiuotis į Vakarų šalis.

„Gerovės valstybė neteisingai įsivaizduojama kaip šalis ar kraštas, tačiau čia turima omenyje būtent institucija. Struktūriškai pas mus gerovės valstybė jau yra, tik viskas veikia prastai, nes neturime pakankamai išteklių. Kai išteklių sutelkiama mažai, atsiranda išvestinių problemų“, – pabrėžė ekonomistas Romas Lazutka.

Šiandien šalyje vidutinė alga atskaičius mokesčius yra 800 eurų, o vidutinė pensija – 363,6, bazinė pensija – 164,59 euro. Standartinė bedarbio pašalpa, uždirbant tuos pačius 800 eurų, pirmus tris mėnesius siektų apie 440 eurų, o įskaičiavus visą 9 mėnesių laikotarpį, vidurkis būtų 377 eurai. Eilėje prie socialinio būsto laukia daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

2019 08 12 03:15
Spausdinti