Interesų narpliotojui pavyko nepargriūti dėl „saviškių“ pakištos kojos
Korektiškas biurokratas ir tarptautinio lygio derybininkas – taip energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną kadencijos pradžioje apibūdino apžvalgininkai ir buvę kolegos. Praėjus pusei jos, aštrių kritikos strėlių jis taip ir nesulaukė, o į žiniasklaidos akiratį pateko tik kilus skandalams dėl „Danpower Baltic“ palankių sprendimų ir bandymų žlugdyti atliekų deginimo projektus Kaune bei Vilniuje. Tačiau tai buvo premjero Sauliaus Skvernelio ir jo aplinkos užmojai, o Ž. Vaičiūno komandai reikėjo juos atremti ar prigesinti ir tai gana neblogai pavyko.
Iš pradžių šnabždėtasi, kad Ž. Vaičiūnas postą užims laikinai – valdantieji planavo ministeriją naikinti arba sujungti su Ūkio. Šito ministras sakė negirdėjęs ir planų pilną portfelį ryžtingai atsinešė į kabinetą. Jau kitų metų vasarą ant Vyriausybės stalo gulėjo Nacionalinė energetikos strategija. Žingsnius joje numatytų žaliosios energetikos įsitvirtinimo, diversifikacijos dujų rinkoje ir sinchronizacijos su kontinentiniais elektros tinklais link ministerija deda pasitikėdama savimi.
Tačiau vien tik gerų norų neužtenka, kad pasiektum rezultatų. Energetikos sritis – ne tik šalies saugumo, bet ir verslo bei politikų interesų zona. Tad reikalavimai ministrui iki kadencijos pabaigos įgyvendinti elektros jungties su Lenkija „LitPol Link 2“ projektą, uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, užtikrinti suskystintųjų gamtinių dujų eksportą iš JAV ar sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybas yra nerealūs.
