Remiantis statistika, gyvenimas Lietuvoje pastaruoju metu eina geryn – ekonomika auga, pensijos didėja, žmonės uždirba daugiau. Tačiau ar skaičiai turi ką bendro su realybe? Apie tai laidoje „Alfa taškas“ kalbėjo Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius.
Skaičiai rodo, kad Lietuvos ekonomika per metus, lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, augo sparčiausiai visoje ES – bendrasis vidaus produktas išaugo beveik trimis procentais, o per pirmuosius šių metų mėnesius BVP augo 0,8 proc.
Tačiau A. Bartkus į šią statistiką žvelgia su tam tikru skepsiu – anot ekonomisto, viskas priklauso nuo to, ką su kuo lyginsi, o ekonomikos augimas nėra toks įspūdingas, kaip atrodo.
„Toliau tęsiasi toksai stovėjimas vietoje ekonomikos su šiek tiek nedidele dabar uodegėle, besikilstelėjusia aukštyn, – sako A. Bartkus. – Šitą 2,9 proc., kurį gauname lygindami pirmą ketvirtį šių metų su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, reikia žinoti, kad praėjusių metų pirmą ketvirtį buvo fiksuotas 2,4 proc. smukimas, lyginant su 2022 m. pirmu ketvirčiu. Užtai kada mes lyginame dabartinę reikšmę su dugno reikšme, nes tada buvo smukimas labai didelis fiksuotas, mes gauname tokį tarsi augimą.“
Tačiau ekonomistas pastebi, kad yra ir ganėtinai teigiamų dalykų: nors nuo pat pandemijos pradžios daug kalbama apie artėjančias ekonomines krizes, šios prognozės nepasitvirtino, o A. Bartkus negaili kritikos kolegoms.
„Atkreipkite dėmesį, kad visos tos prognozės ir pranašystės apie tai, kad recesija, mirtis alyvose ir laukia tiktai blogesni ir blogesni laikai, ką labai didelė dalis ekonomistų pūtė šitą miglą praktiškai kokius metus visiems į akis, tai šitie dalykai, žinoma, nepasitvirtino“, – sako ekonomistas.
Anot A. Bartkaus, žvelgiant bendrai, situacija nėra bloga, Lietuvos ekonomika stabili ir po truputį auga, tačiau skaičiai dar keisis. „Galime ramiai, pozityviai žvelgti į ateitį. Kažkokių labai didelių stebuklų irgi tikėtis nereikia, bet tokio palaipsnio atsistatymo ir išėjimo iš sąstingio, tai būtų, ko gero, racionalus lūkestis“, – teigia ekonomistas.
K. Makarevičius teigia, kad bent jau senjorai pagerėjusio gyvenimo nejaučia, o statistikos lentelėse matomi skaičiai realybėje menkai atsispindi.
„Toks įspūdis, kad mes skirtingose valstybėse gyvename. Ką valdžia deklaruoja, ką akademinė bendruomenė ir ką skaičiai rodo, lygtai teoriškai viskas eina į gerąją pusę, bet senjorai to nepajautė. Ir tie nežymūs pensijų pakilimai, [...] jie vis tiek kaip gyveno didžioji dalis senjorų ant išgyvenimo ribos, taip iki šiol ir gyvena“, – sako Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas.
Visą pokalbį su A. Bartkumi ir K. Makarevičiumi žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.
JWPLAYER_MAIN:2562
