Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 27 d.


IQ FORUMAS „TAURAGĖ 2023“
Ar Tauragė taps pavyzdžiu kitiems kelyje į tvarumą?
IQ
Tauragės rajono savivaldybė
IQ forumo diskusija. Iš kairės: G. Stulginskienė, G. Bertašius, D. Kaminskas ir O. Lukošius.

Per pastaruosius metus Tauragė parodė pavyzdį, kad nereikia būti didmiesčiu siekiant atliepti ir efektyviai spręsti Europos Sąjungos (ES) mastu pripažįstamus iššūkius, tokius kaip kova su klimato kaita, perėjimas prie atsinaujinančiosios energetikos, socialinės problemos ar verslo konkurencingumo skatinimas. Tauragės savivaldos ir verslo atstovai šia patirtimi pasidalino kovo 31-ąją vykusiame IQ forume „Tauragė 2023. Kaip tampama traukos centru?“.

Apie tai, kaip Tauragė tapo vienu žaliausių miestų Lietuvoje, pasakojo Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja Agnė Petrošiūtė. Vėliau tema persikėlė į forumo pabaigoje vykusią diskusiją, kurioje dalyvavo Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, „VILVI Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius ir Šiaulių banko Tauragės skyriaus vadovė Giedrė Stulginskienė. Diskusiją moderavo IQ vyr. redaktorius Ovidijus Lukošius.

Tauragės rajono 2021–2030 m. strateginis plėtros planas buvo kurtas pagal tris pagrindinius prioritetus: tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje, paversti rajoną bendruomenišku ir patraukliu gyventi bei stiprinti rajono ekonomiką.

„Tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje – skambus ir nemažas iššūkis, – pripažino A. Petrošiūtė. – To kaltininkas – buvęs meras Sigitas Mičiulis. Šia kryptimi pradėjome dirbti dar 2015–2016 m., nuveikta nemažai.“

Pagėgių savivaldybėje šiuo metu veikia vienas didžiausių vėjo jėgainių parkų Baltijos šalyse – jame sukasi 30 jėgainių, kurių bendra galia siekia 73,5 MW, o per metus pagaminama apie 200 GWh elektros. Aktyviai naudojama ir saulės energija – 23 viešosios įstaigos ant savo stogų turi įsirengusios saulės fotovoltines elektrines. Šildoma išimtinai vien biokuru, kuriam naudojamos medienos atliekos. Dar trys viešosios įstaigos naudoja šilumos siurblius, iki šių metų pabaigos tokius turėtų įsirengti kitos septynios įstaigos.

Nuo 2019 m. miesto apšvietimą užtikrina LED lempas turintys išmanieji šviestuvai, sutaupantys apie 50 proc. energijos ir išlaidų. Plėtojama ir dviračių infrastruktūra – įrengtos dviračių saugyklos, numatoma plėsti dviračių takų tinklą. Iki 2023 m. Tauragės rajone turėtų kursuoti 15 elektrinių autobusų. 2016 m. Tauragė tapo pirmąja savivaldybe, turinčia elektromobilį, savivaldybėje bus įrengta 160 jų įkrovimo stotelių.

Be energetikos ir infrastruktūros, Tauragė nepamiršta ir švietimo. A. Petrošiūtė papasakojo apie du svarbiausius šios srities projektus – STEAM centrą, kuriame įrengta speciali žaliajai energetikai skirta laboratorija, taip pat pernai bendradarbiaujant su elektros tiekėju „Ignitis“ pradėtas bandomasis projektas, kuriuo siekiama šviesti moksleivius apie energetiką.

Tauragės rajono savivaldybė
A. Petrošiūtė.

Tauragė taip pat yra užsibrėžusi iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu miestu. Pagal ES „Net zero cities“ projektą 100 miestų, ketinančių tapti klimatui neutraliais per artimiausią dešimtmetį, taps inovacijų ir eksperimentų centrais. Vėliau, iki 2050 m., šių miestų pavyzdžiu seks ir kiti. Be Tauragės, Lietuvoje į šį projektą pateko ir Vilnius.

JWPLAYER:2001

Diskusijoje buvo paliesti ir tvarumo, ir švietimo, darbo jėgos klausimai. „Matome, kad tai [tvarumas – IQ past.] ne ateitis, o mūsų buitis, – kalbėjo Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. – Galbūt būsime viena pirmųjų savivaldybių, bet tai jau yra buitis, nes viskas yra: ir pinigai, ir technologijos, tik reikia padaryti, dirbti.“

Tauragės rajono savivaldybė
IQ forumo diskusija. Iš kairės: G. Bertašius, D. Kaminskas, O. Lukošius.

Mero teigimu, kol kas didžiausiu iššūkiu išlieka miesto klimato neutralumo misija, tačiau ją pasiekus, anot D. Kaminsko, bus pasiektas ir filosofinis pokytis politikų, verslininkų ir gyventojų galvose. „Bet kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių, – pabrėžė meras. – Jei einame, rodome gerą pavyzdį arba kokį nors darbą dirbame, tuo džiaugiamės, bet čia tik pirmieji mūsų žingsniai einant klimato neutralumo keliu.“

Su tuo, kad klimato kaitos klausimas yra iš dalies filosofinis, sutiko ir G. Bertašius. Verslininko teigimu, svarbu, kaip jis suprantamas darbuotojų ir vadovų. Apie tvarumo teikiamą naudą G. Bertašius kalbėjo iš asmeninės patirties – prieš kelerius metus, vedama nuojautos, „VILVI Group“ Tauragėje atidarė naują fabriką, į kurį investavo 32 mln. eurų. G. Bertašiaus nuomone, svarbiausia, kad jame buvo įdiegti efektyvūs energijos taupymo sprendimai: „Tada tai kainavo pinigus, šiandien tai yra ekonomija.“ Verslininko skaičiavimais, dabar tokie sprendimai padeda visos įmonės mastu Lietuvoje sutaupyti apie 10–20 proc. energijos.

Čia tik pirmieji mūsų žingsniai einant klimato neutralumo keliu.

Tačiau svarbu ne vien techniniai sprendimai – daug kas glūdi ir žmonių galvose. Darbuotojų požiūris priklauso nuo to, kaip tvarumo klausimai yra suprantami vadovų, o tam reikia žinoti ir suprasti informaciją. Tad įmonėje nemažai dėmesio skiriama ir mokymams.

„Drąsiai galiu pasakyti, kad tie dalykai atsiperka – gal ne iš karto, kartais užduodi sau klausimą, kas pirmiau: višta ar kiaušinis? – klausė G. Bertašius. – Ar pirma uždirbti ir tada investuoti, ar investuoti į brangias technologijas ir po to uždirbti? Čia turbūt irgi, kaip visur ir visada, reikalingas balansas.“

Tauragės rajono savivaldybė
IQ forumo diskusija. G. Stulginskienė.

Kalbėdamas apie švietimą, D. Kaminskas priminė, kad sidabrinės kulkos šiems klausimams išspręsti nėra. Tačiau Tauragėje stengiamasi įtikinti gyventojus, kad pokyčiai yra pats pastoviausias procesas. „Mes kaip Tauragė ir kaip visa Lietuva esame per maži, kad būtume lėti, – pabrėžė meras. – Dėl to turime nuolatos keistis. Mokytojų amžius nėra problema, problema yra nenoras keistis arba suprasti, kad reikia keistis. Bet taip pat didelė problema yra ir pasakyti, kaip reikia keistis.“

Anot G. Stulginskienės, vienas iššūkių švietimo sistemoje – nuspėti, kokių profesijų reikės ateityje. Nuo dabartinių mokinių amžiumi yra nutolę ne tik mokytojai, bet ir patys tėvai. Tačiau taip pat būtų galima ir keisti visuomenės požiūrį – pavyzdžiui, tai, kad ne visiems specialistams reikalingas aukštasis mokslas, ir kartais geras specialistas be universitetinio išsilavinimo uždirba daugiau nei jį įgijęs.

JWPLAYER:2004

2023 04 06 06:40
Spausdinti