Alfa.ltJungtinių Valstijų kariuomenė, naudodamasi brangiausiomis priemonėmis (kurių neturi daug ir kurioms pagaminti reikia ne tik didelių pinigų sumų, bet ir ilgo laiko), šį pavasarį nesugebėjo pilnai įgyvendinti iškeltų tikslų ir įveikti laivybą Raudonojoje jūroje blokavusių Jemeno hučių. O kas bus, jei reikės kovoti ne su Afganistano genčių lygio hučiais, bet su Rusija arba Kinija?
Kelia abejonių ir Vokietijos kariuomenės gaivinimo tempai. Tad ar turime pagrindo optimizmui, pasitikėdami savo didžiųjų sąjungininkų karine galia? Apie tai laidoje „Suprasti Rusiją“ kalbamės su atsargos pulkininku Gintaru Ažubaliu.
– Ukrainos karo pajėgoms pavyko suduoti galingą smūgį Rusijai, sunaikinti labai nemažą dalį, gal net iki trečdalio, Rusijos oro pajėgų strateginių vienetų. Tai yra galingas smūgis rusų infrastruktūrai ir jeigu pasitvirtins arba didžiąja dalimi pasitvirtins tai, ką praneša ukrainiečiai, tai reiškia, kad praktiškai per vieną smūgį yra labai smarkiai nusilpnintos rusų strateginės oro pajėgos, kurios yra labai svarbi sudedamoji Rusijos branduolinių pajėgų dalis. Kaip tai galėjo atsitikti ir kokią tai turi prasmę kalbant apie Ukrainos ir Rusijos karą?
– Akivaizdu, kad įvartį rusai prasileido. Tai puikiai suplanuota ir atlikta operacija, išlaikytas operacinis saugumas, iki paskutinės minutės rusams tai buvo visiškai netikėta. Mastas, be jokios abejonės, įspūdingas. Pradedant nuo šiaurės Lenigorsko oro uosto, kur nemaža dalis šių bombonešių buvo sukoncentruota po to, kai jie jau buvo priverstinai atitraukti nuo pafrontės. Pirmuose karo etapuose rusai pakankamai arti fronto linijos laikė savo techniką.
Operacijos geografija plati ir įspūdinga. Ukrainiečiai parodė, kad jeigu negalima taikinio pasiekti raketa, tai galima iki taikinio nuvažiuoti vilkikais.
Esminis klausimas yra operacijos rezultatas. Jeigu pasitvirtins skelbiamas rezultatas, tai bus didžiulis nuostolis Rusijos strateginei aviacijai. Todėl, kad visi tie orlaiviai seniausiai nebėra gaminami. Rusai tiesiog palaiko jų gyvastį, kai kuriuos orlaivius ardo, kad galėtų skristi kiti. Tai sovietmečio palikimas.
Jeigu čia kalba eina apie trečdalį sunaikinimo, tai yra didžiuliai ir neatstatomi nuostoliai. Aš tuo labai drįstu abejoti. Reikia šiek tiek laiko palaukti žvalgybos duomenų, palydovų nuotraukų, jeigu jas kažkas pateiks. Tai, ką matome dabar iš tų filmukų, tai ten visiškai nekvepia tais didžiuliais nuostoliais.
– Jūsų manymu, tai gali būti daugiau propagandinis dalykas?
– Aš aš tikiu, kad buvo suplanuota iš tiesų labai rimta operacija. Dabar klausimas, ar techniškai galima buvo visus tuos dronus suvaldyti ar visi jie pasiekė jiems numatytą taikinį? Reikia turėti omenyje, kad dronai nebuvo patys galingiausi, jie nešė nedidelį svorį sprogmenų. Nors lėktuvai pagaminti iš lengvo metalo, juos sunaikinti reikia itin tikslaus pataikymo.
Ką pasako viena ar kita pusė apie nuostolius arba savo didžias pergales, tai iš karto, bent jau aš, profesionaliai vertinant, niekada nepasitikiu. Tikiui tuo, ką matau žemėlapyje arba pateiktuose vaizduose.
Čia gali baigtis arba Rusijos rimtu krachu, arba strateginio oro laivyno kracho pradžia, arba tiesiog gera šokoterapija. Spėju, kad tai bus greičiausia tiesiog gera šokoterapija.
Nes tai, ką matai iš tų vaizdų, kurie nufilmuoti, tai ten geriausiu atveju bus 10 lėktuvų ir gerai, jeigu tai skraidantys lėktuvai.
Prie ko čia visa tai prives? Be jokios abejonės, rusai pasimokys, vėl slapstys savo lėktuvus. Geras efektas yra tas, kad jiems duota eilinė gera pamoka, kad niekur, net ir prie Mongolijos pasienio ar kažkur ten Buriatijoje, nesijaus saugiai. Ukrainiečiai sugeba ir suplanuoti tokio masto operaciją, ir pasiekti rezultatų.
– Čia yra geroji žinia. Blogoji žinia, kad, kaip jūs sakėte, rusams tai bus gera pamoka. Nesinorėtų, kad tai vyktų, bet mes turime pripažinti, kad rusai šitame kare mokosi, o ne tik patiria nuostolių. Jeigu mes prisimintume, pirmaisiais karo Ukrainoje metais buvo dažnai kalbama apie tai, kad Rusija dėl šio karo veiksmų silpsta. Ir tai suteikia laiko Europai, Vakarams pasiruošti galimai Rusijos agresijai. Dabar, bent jau pastaruosius metus pusantrų, kalbama atvirkščiai, kad Rusija ne tiek silpsta, kiek stiprėja. Nes gauna labai vertingų pamokų. Kita bloga žinia, kad rusai stiprina savo pajėgas prie Suomijos sienos ir savo vakarinių sienų. Kas iš tikrųjų vyksta? Ar silpsta Rusija, ar stiprėja?
– Vienas dalykas akivaizdus – mes galime turėti reikalą su milžiniška armija, kuri perėjo šitą karo pragarą ir turi didžiulį kovinį potencialą. Su tuo reikia skaitytis. Kitas dalykas, aišku, išbandytos įvairiausios technologijos, silpnos ir stiprios vietos. Patirtis yra didžiulė.
Aš neabejoju, kad ir Vakarai, ir mūsų kariuomenė irgi mokosi ir daro išvadas.
Ar Rusija nusilpo, ar silpsta, ar stiprėja – sunku pasakyti. Reikia akylai stebėti, kas vyks toliau. Iš vienos pusės 600–700 tūkst. žmonių armija įsivėlusi Ukrainoje. Aplink mus yra tuščia. Tie duomenys apie Rusijos armijos plėtrą prie Suomijos pusės tėra kai kurių analitikų noras kažką pasakyti. Bet realiai ten nėra jokių ženklų. Šimtas palapinių poligone prie Sankt Peterburgo man nedaro jokio įspūdžio. Nėra kalbos apie tai, kad vėl grįžo ta divizija, kuri visai neseniai ten buvo sukurta arba tas 44-asis Karelijos korpusas. Jie kariauja Ukrainoje, jie žūsta, praranda karinę techniką.
Keisti dalykai, jeigu tikėti, kad Rusija vis tiktai gamina ir nemažai gamina kovinės technikos, tų pačių T90 tankų, ką skelbia analitikai, keli šimtai vienetų per mėnesį, tai kodėl mes nematome jos fronte? Tai šiek tiek neramina. Fronte naudojama visa pasenusi ir iš įvairiausių sandėlių ištraukta technika. Tai visa kita jie galbūt sandėliuoja kažkur kitur?
Mane labiau neramina, tai, kad logistinė infrastruktūra yra atnaujinama. Visgi, ruošiamasi ateičiai. Kalbu apie geležinkelius, kuriuos jie pradeda remontuoti, pradeda vesti link tos pačios Suomijos, Norvegijos. Tą pusę kažkurį laiką labai smarkiai buvo apleidę. Bet ten vis dar nėra tokių ženklų, kad statytų barakus. Žinote ten nėra tokių įspūdingų statybų, kaip pas mus Rūdininkuose.
Reikia žiūrėti visomis akimis, kas toliau, kokios perspektyvos. Jie paskelbė didžiulius labai rimtus planus plėtoti kariuomenę iki pusantro milijono žmonių. Turi iš brigadų keliolika divizijų atgimti. Šį bei tą buvo padarę, bet iš karto metė kaip tik link Kursko ir visa tai kariauja.
Bet kol kas nei Baltarusijoje šalia mūsų, nei Suomijoje nėra apčiuopiamų rezultatų. Bet reikia stebėti tą situaciją.
– Kalbant apie mūsų sąjungininkų realius pajėgumus, ne tuos apie kuriuos mes įpratę galvoti, kad Amerika yra nenugalima iš esmės. Štai dabar apie Vokietijos kariuomenę taip pat daug kalbama prieštaringų dalykų. Viena vertus, metami didžiuliai pinigai jos stiprinimui. Tai ne tik brigada planuojama Lietuvai, bet ir pačios Vokietijos pajėgumai turėtų labai smarkiai sustiprėti. Tai pakalbėkime dar apie Ameriką ir Vokietiją, kuri jums puikiai pažįstama šalis iš jūsų profesinės patirties ir, matyt, stebite, kas vyksta ten pastaruoju metu. Štai visai neseniai prieštaringai vertinamos partijos „Alternatyva Vokietijai“ lyderė Alice Weidel Bundestage pasakė tokią ugningą kalbą. Žinoma, toje kalboje pagrindinė mintis buvo, koks blogas yra kancleris Merzas, melagis ir panašiai.
Bet ten buvo ir kitokių pastabų. Štai, sako, jūs metate daug pinigų, norėdami stiprinti kariuomenę, bet kalbate apie tai jau seniai. Ji tai taiko ir socdemams, ir krikdemams, ir buvusiai Scholzo vyriausybei. Bet, sako, kalbos liko tik kalbomis. Realiai jūs kariuomenės iki šiol nesustiprinote. Padėtis kariuomenėje yra labai bloga. O dar, sako, siūlau jums pagalvoti apie tai, koks yra karių psichologinis pasirengimas, ar tikrai jie bus pasirengę žūti už jūsų propaguojamas vertybes, už nelegalių migrantų socialinę rūpybą, už seksualinių mažumų išpūstas teises? Tai atsakant į šituos du klausimus, jeigu tai galima pavadinti klausimais, šituos du priekaištus, Alice Weidel pasakytus Vokietijos kariuomenei, ką jūs atsakytumėte?
– Iš savo asmeninės patirties, bendravimo su kariais, pažįstant jų vadus, tai aš jais asmeniškai neabejoju. Dar prisimenu, kiek jie patyrė nuostolių Afganistane, kartu buvome ten. Ta prasme su kariuomene viskas tvarkoje.
Kita yra blogesnė žinia, kaip sparčiai ir kaip tikslingai ji yra stiprinama. Didžiausia problema, kaip daugelio Vakarų kariuomenių, tai yra personalas. Kariuomenės visos buvo profesionalizuotos, visos pritaikytos tiktai operacijoms prieš teroristus ir tų profesionalų pakakdavo. Kariuomenės nustekentos ir dabar visa tai reikia išjudinti. Bundesveras iš tikrųjų turi problemų su komplektavimu. Dėl to šalyje dabar atgijo diskusijos dėl privalomo šaukimo. Žiūrėsime, kaip čia viskas baigsis, nebus taip lengva. Vis tiktai tauta per trejetą dešimtmečių jau atprato nuo nuo kariuomenės.
Vokiečiai buvo labai pavyzdingi. Puikiai prisimenu, kad kai dar buvo šauktinių kariuomenė, tai niekas be rimtų priežasčių neišvengdavo tarnybos. Daugelis Vokietijos žvaigždžių yra tarnavę.
– Bet, Gintarai, jūs sakote vyksta diskusijos, bet dabar jau reikia ne diskusijų, reikia net ne sprendimų, reikia tų sprendimų rezultatų, o jų nėra. Kancleris Scholzas ir jo vyriausybė žadėjo daugiau kaip prieš trejus metus, tik prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, kariuomenės atgaivinimą, bet ar jis vyksta per tuos trejus metus? Daug pažengė Vokietija?
– Ne, tikrai ne. Ir dabar visų akys krypsta, ir aš labai stebiu, kas bus toliau. Kol kas negirdžiu kažkokių tai planų dėl plėtros, nes kaip buvo tos trys divizijos sausumos pajėgų, taip jos ir yra. Kažkokių grandiozinių planų nėra. Aš taip įsivaizduoju, bandys bent jau sutvarkyti tai, kas yra ant žemės, nes ne paslaptis, netgi tą brigadą, kurią reikės dislokuoti Lietuvoje nuo 2027 m., reikia aprūpinti technika. Neabejoju, kad tai padarys, bet tai bus sutraukta iš kitų dalinių.
Retorika yra graži, skamba gražiai, valia yra. Yra gerų žinių. „Reinmetall“ ir kitos gynybos sektoriaus įmonės planuoja plėstis, yra planai supirkti autopramonės gamyklas, kurios dabar turi problemų, ir pasinaudoti ta baze. Matome, kad raketinė technika pradėjo labai sparčiai tobulėti ir patys vokiečiai pradeda gaminti vis daugiau ir daugiau amunicijos ir raketinių sistemų.
– Labai svarbus šios dienos klausimas dėl Jungtinių Valstijų realaus karinio pajėgumo. Palyginti neseniai viename rimtame Vakarų leidinyje pasirodė analitinis straipsnis, kuriame sakoma štai kas. Po to, kai Jemeno hučių sukilėliai užblokavo Raudonąją jūrą, amerikiečiai su Vakarų sąjungininkais organziavo operaciją, bet sąjungininkai išsilakstė ir operacija žlugo. Tada buvo organizuota kita opreacija su britais, bet ir ji žlugo. Tuomet pretendentas į prenzidentus Donaldas Trumpas išjuokė Joe Bideną, kad net su hučiais nesugeba susidoroti. Ir ką gi mes matome. D. Trumpas tampa prezidentu ir šį pavasarį pradeda šešias savaites trukusią savo operaciją ir paskelbia pergalę, kuri labai keista – naudojo brangiausią aviaciją smūgiams iš oro ir viskas, ko pasiekė, tai susitarė, kad hučiai praleis amerikiečių laivus, bet nepraleis visų kitų. Šio straipsnio autorius sako, kad Amerika apskritai nelabai pajėgi kariauti. Turime monstrą ant molinių kojų, kuris gali kariauti tik iš oro. Straipsnio autorius sako, kad Amerikos galia išpūsta. Ar jis teisus?
– Nemanau, kad teisus. Nors atrodo neskaniai. Problema, kad nesugebame nustatyti tikslų. Hučiai išsilaksto kaip tarakonai, išsislapto ir nepasiekiamas tikslas. Bet žuvo aukšto rango vadų, nėra taip, kad jie nėra patyrę nuostolių.
Izraelis buvo paskelbęs tikslą sunaikinti „Hamas“ kaip tokį ir tam naudojamos kelios sausumos divizijos, ne vien tiktai oro pajėgos, ir matome, kas ten darosi. Iš principo tai yra nemalonus žiaurus karas, nuo kurio niekur nepabėgsi. Dėl to daug įvairiausių protestų matome ir civiliai kenčia, bet tie patys civiliai remia ir padeda „Hamas“.
Nori nenori tas karys pėstininkas turi įžengti į žemę, kad sutvarkytų iki galo. Kad operacija būtų sėkminga, reikalinga ir antžeminė dalis. Bet vakariečiai nenori nuostolių ir čia politiniai dalykai. Bet nesutinku, kad amerikiečiai nemoka kariauti. Jie moka, buvo įžengę į Iraką.
– Bet dabar kariauja brangiais metodais. Jei dviem hučių vadams sunaikinti reikia milijardo dolerių, tai net Amerika tokio karo ilgai kariauti nepajėgs.
– Čia vėl galime grįžti prie Ukrainos, kuri su vilkikais atvežtais droniukais neišnaikins visiškai priešininko potencialo. Vis tiktai turi naudoti tamahaukus, turi naudoti kitas sistemas ir priemones. Tai kainuoja.
Bet dėl Amerikos karinių pajėgumų mūsų žiūrovus galiu nuraminti, kad nėra taip viskas blogai.
Blogiausia, kad mes galime su tuo susidurti ateityje. Tas košmariškas scenarijus galioja. Jeigu vienu metu užvirs košė visame pasaulyje, mes priartėsime iki kažkokios apokalipsės. Kinija ir Taivanas, Artimieji rytai burbuliuoja, Europoje turime karą.
Amerikiečiai irgi išsimokėjo taikos dividendus. Jie jie irgi nustekeno kariuomenę, ji nėra ta, kuri buvo dar sakykim 2000-aisiais. Dėl to Donaladas Trumpas ir sako europiečiams, kad, vaikinai, tvarkykitės. Ir tas buvo sakyta dar kai aš tarnavau, dar pirmoje jo kadencijoje, bet buvo sakoma labai diplomatiškai.
