Tauragės rajono savivaldybė„Matome, kad 2023 m. turėtų būti lūžio taško metai“, – kovo 31 d. IQ forume „Tauragė 2023. Kaip tampama traukos centru?“ Lietuvos ekonomikos raidą aptarė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas. Anot eksperto, antroje šių metų pusėje ekonomikos augimas turėtų atsigauti, infliacija – pasiekti vienaženklį skaičių, ir nors palūkanų normų augimas – kartus, bet būtinas vaistas, gyventojų perkamoji galia pamažu ims kilti.
Kadangi Lietuva – maža ir atvira ekonomika, vertinant jos ekonominę raidą būtina pažvelgti į tarptautinę aplinką. Joje, pasak D. Imbraso, matomas atsargus optimizmas: „Visiems didžiausiems pasaulio regionams matomas geresnis augimas, nei buvo numatyta pernai rudenį, ir tai matoma tiek pasaulio ekonomikos atveju, tiek JAV, tiek euro zonos, tiek ir Kinijos.“
2023-iaisiais stabilizuosis ir pernai žiemą išaugusios žaliavų kainos – energijos, pagrindinių metalų ir maisto. D. Imbrasas atkreipė dėmesį į gamtinių dujų kainas. Pernai gruodį buvo tikimasi, kad jos sieks 150 eurų už 1 MWh, tačiau dabar ši prognozė nusileido iki 50 eurų už 1 MWh.
Kaip ir Lietuvoje, visoje euro zonoje infliacija traukiasi, nors grynoji infliacija vis dar auga. Tai, anot D. Imbraso, buvo pagrindinė priežastis Europos centriniam bankui (ECB) kovo viduryje dar kartą pakelti bazines palūkanų normas. Tačiau ECB jau numato, kad 2024–2025 m. euro zonos ekonomika grįš į subalansuoto augimo kelią, kartu arčiau norimo lygio (2 proc.) grįš ir infliacija.
„Pats infliacijos spaudimas ekonomikoms yra nevienodas visoms šalims, – teigė D. Imbrasas. – Pabandėme išskirti tris pagrindinius kanalus, kurie svarbūs tiek Lietuvos ekonomikai, tiek kitoms, ir išrikiavome pagal tai, kiek jie svarbūs Lietuvai.“
Pirmoje vietoje atsidūrė užsienio paklausos kanalas. Kaip aiškino D. Imbrasas, griežtinant pinigų politiką paveikiama paklausa ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse, o tai lemia mažesnę Lietuvoje gaminamų produktų paklausą, kartu sumažina gamybinius pajėgumus, jų apkrovimą ir įdarbinimą.
Pirmoje pusėje ekonomika neaugs, bet paskui vėl grįš į augimo kelią.
Antrasis kanalas – palūkanų normos ir kreditas. Lietuvoje palūkanų normos kilo sparčiau nei kitose euro zonos valstybėse, tačiau to priežastis yra smarkiai didesnis sutarčių, sudaromų su kintamomis palūkanų normomis, skaičius nei kitose Vakarų Europos šalyse. LB vertinimu, tai lemia, kad toks palūkanų normų augimas ilguoju periodu Lietuvos ekonomiką paveiks mažiau nei kitas Bendrijos šalis, nes lietuviai – ir namų ūkiai, ir verslas – yra mažiau įsiskolinę.
Trečiasis kanalas – turto kainų, tačiau, anot D. Imbraso, šio kanalo poveikis Lietuvos ekonomikai nebus didelis, nes finansų rinka dar nėra gerai išsivysčiusi, kaip bendrai Europos Sąjungoje (ES).
Nors 2022 m. Lietuvos ekonomika augo 1,9 proc., tai nutiko dėl augimo dar 2021 m. IV ketvirtį, o pernai ekonomikos augimas išliko artimas nuliui. „Kuo tai svarbu? Mes matysime priešingą reiškinį 2023 m., – kalbėjo D. Imbrasas. – Pirmoje pusėje ekonomika neaugs, bet paskui vėl grįš į augimo kelią. Tačiau bendras metų skaičius bus mažesnis, nei matėme praeitais metais.“ Vis dėlto toks ekonomikos stabtelėjimas išėjo į naudą – dar 2022 m. pradžioje Lietuvos ekonomikoje buvo daug nesubalansuotumo. 2023-iaisiais, pasak D. Imbraso, viskas grįžo į ilgalaikę tendenciją, prie tvaresnės ekonomikos raidos.
Nors namų ūkių vartojimas, žvelgiant į kiekvieną ketvirtį, nesmarkiai mažėjo dėl neapibrėžtos padėties, augančių energijos išteklių kainų, infliacijos ir kylančių palūkanų normų, dėl laisvų darbo vietų santykio ir augančio darbo užmokesčio Lietuvos gyventojų vartojimas šiemet turėtų pamažu kilti. Prie darbuotojams palankių darbo rinkos sąlygų prisideda ir per pastaruosius metus į Lietuvą plūstelėję imigrantai – ne tik Ukrainos, Baltarusijos ar Rusijos pabėgėliai, bet ir iš užsienio grįžtantys lietuviai. Tiesa, įsidarbinę ukrainiečiai čia įnešė didžiausią indėlį – LB skaičiavimais, 2022 m. jie Lietuvai sukūrė 400 mln. eurų pridėtinės vertės.
JWPLAYER_MAIN:2003
