PixabayPenktadienį prie Vyriausybės vyko protestas, kuriuo buvo siekiama paskatinti Vyriausybę priversti reaguoti į situaciją su alternatyvių degalų įstatymo pataisa, kuri įpareigotų transporto sektoriaus dalyvius iki 2030 metų sumažinti su nafta susijusių produktų vartojimą 41 proc.
„Alfa taškas“ laidoje dalyvavusi Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad mitingo tikslas buvo paskatinti Vyriausybę padaryti vieną konkretų žingsnį dėl įstatymo pataisos ir galvoti ilgalaikiškiau.
„Vaiko ateičiai yra svarbi saugi ir švari aplinka. Tai kas šiandien vyksta su taršos rodikliais, pertekliniu vartojimu ir klimato krize, akivaizdžiai rodo, kad šiandien gimstančių vaikų [aplinka] nebus tokia, kokią mes turime šiandien“, – susirūpinimą išreiškė I. Budraitė.
Pasak jos, nuo sausio mėnesio Vyriausybės stalčiuose guli šio įstatymo projektas, sakantis, kad iki 2030 m. reikia sumažinti naftos produktų vartojimą transporto sektoriuje ženklia dalimi – 41 proc.
„Nei vienas Vyriausybės atstovas į penktadienį vykusį renginį neatėjo. Galimai Vyriausybė prieš pat rinkimus bijo priimti dar vieną teisės aktą, kuris trumpuoju laikotarpiu pareikalaus pastangų, o už tas paslaugas reikėtų sumokėti“, – atskleidė pirmininkė.
Tuo tarpu ekonomistas Vytenis Šimkus sako, kad dažnai verslai Europoje nuogąstauja dėl aukštų aplinkosauginių reikalavimų, nes tai prastina jų konkurencingumą tarptautinėje arenoje.
„Klausimas yra ar mes turime technologiją, kaip mes galime lengvai pakeisti“, – pridūrė V. Šimkus.
Anot vyro, neužtenka įvardinti tikslus, reikia apgalvoti ir priemones, kaip mes tų tikslų sieksime.
„Ar mes bandysime mokesčiais, baudomis tai padaryti ar subsidijomis, paskatinimais. Ar apskritai tas tikslas yra realus ir įgyvendinamas“, – samprotavo jis.
Vyro teigimu, aplinkosaugos tikslai yra kilnūs ir reikalingi, bet tikslai turi būti įgyvendinami bent jau teorine dalimi juos išsikeliant.
Visą pokalbį su I. Budraite ir V. Šimkumi žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.
JWPLAYER_MAIN:2587
