FreepikEuropos Sąjungos (ES) fondas „New Generation EU“ skirtas padėti atgaivinti ES valstybių ekonomikas ir nualintą verslą. Kur bus nukreipti didžiausi šių lėšų srautai Lietuvoje? Ar planas atitinka dabartinius poreikius pasikeitus geopolitinei situacijai Europoje? Kovo 31 d. Tauragėje vykusiame IQ forume „Tauragė 2023. Kaip tampama traukos centru?“ buvo pristatytas planas „Naujos kartos Lietuva“ ir naujausi Lietuvos Investicijų agentūros užsibrėžti tikslai.
Apie planą „Naujos kartos Lietuva“ forume pasakojo Finansų ministerijos Investicijų departamento Investicijų politikos skyriaus patarėja Julija Kvietkė. „Planas nėra naujas, parengtas dar 2021 m., bet dabar yra tam tikrų pokyčių“, – teigė ji.
Lietuva, anot J. Kvietkės, Europos Sąjungos (ES) mastu atrodo žalia, nuosekliai auganti ir viena iš šalių, kurioje sparčiai vyksta konvergencija. „Mums pavyko išvengti pandemijos krizės ir nepakliūti į vidutinių pajamų spąstus“, – pabrėžė Finansų ministerijos astovė.
Už fondus atsiskaitome pagal išlaidas, o čia turime atsiskaityti pagal rezultatą.
Svarbu, kad iš ES ateinančios investicijos, siekiančios 2,2 mlrd. eurų, sutaptų su pagrindinėmis Lietuvos kryptimis. Tačiau šio fondo išskirtinumas – finansavimas gaunamas ne už investicijas ar projektus, o už vykdomas reformas. „Už fondus atsiskaitome pagal išlaidas, o čia turime atsiskaityti pagal rezultatą, – sakė J. Kvietkė. – Turime pasiekti rodiklį ir tada galime atgauti lėšas.“ Kad lėšos būtų nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia, užtikrina Nacionalinės pažangos planas, apimantis tris pagrindines kryptis – Žaliąjį kursą, skaitmenizaciją ir švietimą.
Tauragės rajono savivaldybėTačiau po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą atsirado poreikis pakreipti pradžioje kovai su pandemija skirtą planą kiek kita linkme – jis apima ir dėl karo padaugėjusių hibridinių grėsmių mažinimą. „Įvertinus poreikius buvo nuspręsta imti 1,7 mlrd. eurų paskolą, ji būtų skirta atsinaujinantiesiems ištekliams ir verslui, – teigė J. Kvietkė. – Atsiranda apie 700 mln. eurų atsinaujinančiųjų išteklių plėtrai, antra dalis, iki 1 mlrd. eurų, skirta pramonei žalinti, technologijoms diegti, pridėtinei vertei kurti (...). Papildomos veiklos – kibernetiniam saugumui, daugiabučių renovacijai, taip pat netaršiam krovinių gabenimui vandenimis.“
JWPLAYER:1999
Kita svarbia IQ forumo tema apie ES lėšas tapo Lietuvos Investicijų agentūros (IA) pristatymas, jį pateikė IA Investicijų valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Gintarė Kuncaitytė. Prieš metus sujungiant tris iki šiol egzistavusias atskiras agentūras įkurta IA jau turi naujų planų Lietuvos verslo konkurencingumui skatinti.
Iki 2030 m. IA siekia padvigubinti aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų dalį, patrigubinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą, iškelti kas antros Lietuvos įmonės produktyvumą aukščiau ES vidurkio.
Tauragės rajono savivaldybėIš bendros ES 2021–2027 m. fondų investicijų sumos (7,2 mlrd. eurų) IA administruoja beveik 774 mln. eurų. „Investuojama ne bet kur, Lietuva ir IA turi dvi prioritetines sritis – pažangesnė Lietuva, ekonomikos konkurencingumas ir pridėtinės vertės, bei žalesnė Lietuva – perėjimas prie žiedinės ekonomikos“, – kalbėjo G. Kuncaitytė.
Šalis suskirstyta į du finansuojamus regionus – sostinės ir Vidurio ir Vakarų Lietuvos. Pirmajam numatyta skirti 92,75 mln. eurų (18,14 proc.) ES lėšų, antrajam teks liūto dalis – 418,45 mln. eurų (81,86 proc.). Iš jų 262,7 mln. eurų skiriama Teisingos pertvarkos fondui, apimančiam Telšių, Šiaulių ir Kauno rajonus.
„Anksčiau didžioji dalis klientų buvo iš sostinės regionų, o iš kitų regionų girdėdavome, kad paraiškas teikti netikslinga, nes negaunamas finansavimas, – pabrėžė G. Kuncaitytė. – Dabar galiu patikinti, kad daugiau nei 80 proc. lėšų yra skirta regionams.“ Ji ragino aktyviai dalyvauti konkursuose, kvietimai kiekvienais metais atnaujinami.
JWPLAYER:2000
