FreepikLietuvos pramonės augimas traukiasi. Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovės Vaivos Šečkutės teigimu, mažėja ir pramonės augimo įtaka Lietuvos ekonomikos augimui, nors vis dar išlieka svarbiausia. Apie šalies pramonės rodiklius ir prognozes V. Šečkutė balandžio 24 d. pasakojo IQ forume „Klaipėda 2023. Tvarios plėtros kursas“.
Nors 2021 m. Lietuvos ekonomikos atsigavimas buvo įspūdingas ir siekė 6 proc., 2022 m. stebėtas augimo lėtėjimas. „Smarkiai sumažėjo pramonės įtaka, ji vis dar svariausiai prisidėjo prie ekonomikos augimo, bet sumažėjo, o prekyba ir transportas turėjo neigiamos įtakos ekonomikai augti“, – kalbėjo V. Šečkutė.
Augimas išliko vangus dar šių metų pradžioje, pramonės kreivė ėjo žemyn, taip pat traukėsi mažmeninės prekybos apimtis, kiek geresnė situacija išliko statybų sektoriuje. Anot V. Šečkutės, ateitį prognozuoti padeda lūkesčių rodikliai, tačiau pasitikėjimas pramonės sektoriumi yra gana žemas. Tiesa, vartotojų pasitikėjimas kiek didėjo ir artėja prie istorinio vidurkio. Dėl prastų pramonės rodiklių ekonomikos augimas 2023 m. I ketv. bus arčiau nulio, nei anksčiau rodė LB prognozės.
„Kas turėjo daugiausia įtakos pramonės produkcijai susitraukti? Chemijos sektoriaus susitraukimas, – teigė V. Šečkutė. – Pramonės sektorius susidūrė su žaliavų iššūkiu, rekordiškai išaugusiomis naftos kainomis, tai lėmė susitraukimą. Baldų pramonė pastaruoju metu vis labiau neigiamai prisideda prie pramonės sektoriaus rezultatų, ji susiduria su žaliavų problema uždraudus importą iš šalių agresorių, paklausos problema, nes kylančios palūkanų normos yra nepalanki aplinka statybų sektoriui ir naujų baldų paklausai.“
Įmonės nurodo manančios, kad jų užsakymų lygis yra nepakankamas, jos taip pat turi aukštą atsargų lygį. Tai rodo, kad neparduodama tiek, kiek tikėtasi.
Turėdami visa tai omenyje matome, kad valtis akivaizdžių skylių neturi, ir grimzdimo į dugną neprognozuojame.
LB stebi ir nominalių apimčių prekių eksporte susitraukimą, o čia daugiausia įtakos turi energetikai imlūs sektoriai – chemijos pramonė, metalai ir metalų gaminiai, baldai. „Žiūrint į paslaugų eksportą, augimas išsilaikė, bet 2022 m. didelę šio augimo dalį nulėmė kainų efektas, – kalbėjo V. Šečkutė. – Reali paslaugų apimtis buvo tokia pat, kaip ir anksčiau. Transporto sektorius pastaruoju metu susiduria su iššūkiais, tai susiję su Europos Sąjungos (ES) mobilumo paketu ir pritaikytomis sankcijomis šalims agresorėms.“
Dujų kaina tapo vienu didžiausių smūgių visai pramonei. Kiti iššūkiai – COVID-19 pandemija, augantys atlyginimai.
V. Šečkutė įsitikinusi, kad, kalbant apie produktyvumo augimą, didelę svarbą įgaus investicijos, bet šiuo metu jų lygis yra kiek susitraukęs. „Suprasdami, kad šiuo metu aplinka nėra pati geriausia dėl griežtėjančių skolinimo sąlygų, matome, kad 2023 m. žymų postūmį investicijoms turės ES parama, – kalbėjo LB atstovė. – Sudėjus kartu su struktūrine parama ir RFF lėšomis ji gali siekti iki 3 proc. BVP“.
Pirmas ketvirtis euro zonai buvo kiek geresnis – rodikliai nustebino teigiama prasme, jie buvo geresni, nei tikėtasi, stebėtas ir atsigavimas pramonės sektoriuje. Išimtimi išlieka Vokietija, kurios pramonės produkcija vis dar yra žemesnio lygio, nei buvo 2019-aisiais.
„Neužtikrintumas euro zonoje išlieka, ir čia vienas pavyzdys apie pramonės produkciją euro zonoje – turimų užsakymų užtektų vykdyti gamybai beveik penkis mėnesius šiuo metu, ir tai yra istoriškai aukštas lygis. Bet žiūrint į naujus užsakymus, jie yra gana žemo lygio. Yra daug susikaupusių užsakymų, kuriuos įmonės dabar vykdo, bet jei nepadaugės naujų, pakilimas bus laikinas“, – aiškino V. Šečkutė.
Ekonomikos augimui teigiamos įtakos turėtų turėti slopstanti infliacija, į vėžes grįžtanti situacija žaliavų rinkoje ir auganti užsienio paklausa. „Ilgainiui galutinio vartojimo išlaidos prisidės teigiamai prie Lietuvos ekonomikos augimo, – prognozavo LB atstovė. – Per pastaruosius metus plaukėme per pavojingus ir nežinomus vandenis, tai buvo COVID-19 pandemija, karas. Tai reiškia, kad kelis kartus teko išmesti inkarą, ekonomika stabtelėjo. Ši kelionė nėra baigta ir pavojų vis dar yra, neapibrėžtumas išlieka didelis. Bet turėdami visa tai omenyje matome, kad valtis akivaizdžių skylių neturi, ir grimzdimo į dugną neprognozuojame. Norint saugiai pasiekti uostą svarbu įdėti pastangų – investicijos į inovacijas gali padėti.“
JWPLAYER_MAIN:2075
