Alfa.ltRusijos vadovui Vladimirui Putinui nutarus keisti jo šalies branduolinę doktriną ir leisti smogti nebranduolinei valstybei branduoliniu ginklu, daugelis apžvalgininkų ir politikų sureagavo skeptiškai: esą V. Putinas jau ne pirmą kartą brėžia raudonas linijas ir žvangina branduoliniais ginklais, visi jau įprato ir nebebijo. Kaip nebebijo ir Rusijos įspėjimų neleisti smogti objektams jos teritorijoje Vakarų gamybos raketomis.
Tačiau dienraštis „New York Times“ paskelbė duomenis apie visai kitokį – gerokai rimtesnį – JAV žvalgybos požiūrį į Rusijos įspėjimus dėl Vakarų raketų. Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis tvirtina, kad ir į Rusijos branduolinius grasinimus analitikai žiūri gerokai rimčiau, nei dažnai vaizduoja populiarioji žiniasklaida.
„Jei nuimtume visą propagandinį sluoksnį populiariojoje spaudoje, tai matytume, kad analitikai Vakaruose pradėjo į tuos klausimus labai rimtai žiūrėti. Nes Europos kariniame teatre jie mato […] tam tikra branduolinio ginklo panaudojimo galimybių disbalansą. Rusija turi mažesnius atstumus ir kur kas daugiau galimybių panaudoti branduolinį ginklą Europoje.
Pažiūrėkime į Kyjivą. Karo veiksmai vyksta, bet ir Bankovskaja, ir Kreščiatikas tvarkingai gyvuoja. […] O jei Rusiją panaudotų taktinį branduolinį ginklą prieš visą „valstybinį“ kvartalą Kyjivo centre? Nedidelį užtaisą. Kuris kelių kvadratinių kilometrų teritorijoje nušluoja visą Kyjivo centrą. […] Įdomu, koks būtų Vakarų atsakas. Aš abejoju, ar tai sukeltų branduolinį karą“, – svarsto laidos „Suprasti Rusiją“ pašnekovas.
JWPLAYER_MAIN:2794
