Paulius Peleckis/BNSLygiai prieš dvidešimt metų Zoknių oro uoste nusileido du Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai ir nuo tos akimirkos sąjungininkai pradėjo vykdyti NATO Baltijos oro policijos misiją. Kitaip tariant, prieš dvidešimt metų tapome visaverčiais NATO nariais.
Per pastaruosius dvidešimt metų ne kartą buvo abejota tiek Lietuvos naryste NATO, tiek pačios organizacijos ateitimi, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netgi pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“. Tačiau pastarieji keleri metai parodė, koks visgi išmintingas buvo Lietuvos sprendimas tapti NATO dalimi – jei ne jis, galbūt vietoje Ukrainos su Rusija dabar kariautume mes.
Laidoje „Alfa taškas“ trys seni politikos vilkai – Algirdas Saudargas, Artūras Paulauskas ir Linas Linkevičius – prisiminė, kokius kelius lietuviams teko nueiti, kol buvome priimti į NATO. O pirmieji žingsniai buvo žengti dar net nesugriuvus blogio imperijai – 1991 m. gegužę įvyko pirmasis Lietuvos delegacijos vizitas į NATO būstinę, vedamas Vytauto Landsbergio, tačiau tai būta neoficialaus vizito, kadangi oficialių vizitų būti negalėjo.
A. Saudargas, buvęs užsienio reikalų ministras ir ilgametis Seimo narys, sako, kad apie oficialų vizitą tuo metu nebuvo galima rimtai svajoti, tačiau tai nereiškia, kad į lietuvius buvo žvelgiama iš aukšto.
„Galima pasakyti, tam tikra prasme iki pučo visi vizitai buvo vienaip ar kitaip neoficialūs, nes, jeigu neturi oficialaus diplomatinio pripažinimo, tai tie susitikimai tokie ne per pačias pagrindines duris.
Tai nereiškia kokio nors pažeminimo, tiesiog tai protokoliniai niuansai. Žmonės laikosi tam tikros politinės linijos, taip pat ir Sovietų Sąjungos atžvilgiu“, – sako buvęs politikas.
Pasak A. Saudargo, Lietuvai tuo metu trukdė ir Vakaruose prasidėjusi Michailo Gorbačiovo manija. Pastarajam tapus faktiniu Sovietų Sąjungos vadovu, Europoje iš jo daug tikėtasi ir nenorėta gadinti santykių, todėl stengtasi pernelyg neakcentuoti Lietuvos norų.
A. Saudargas taip pat įvardijo svarbiausią V. Landsbergio darbą Lietuvai siekiant narystės NATO. Pasak ilgamečio politikos vilko, tai buvo ne delegacijos į NATO ir bendravimas su organizacijos atstovais, o viena su Rusija pasirašyta sutartis.
„Pats svarbiausias V. Landsbergio indėlis tuo metu šitame kelyje buvo po kelių mėnesių. Liepos 23 d. mes pasirašėme sutartį su Rusija, tą sutartį pasirašė V. Landsbergis, kaip Lietuvos valstybės vadovas. Ir antrame straipsnyje yra parašyta, kad abi susitariančios šalys – Lietuva ir Rusijos Federacija – dar egzistuojant Sovietų Sąjungai pripažįsta viena kitos teisę savu būdu savo saugumą spręsti. Tai ir buvo pirmas žingsnis einant ir renkantis, kaip mes vėliau ir pasirinkome, NATO narystę“, – sako A. Saudargas.
Visą pokalbį su A. Saudargu, A. Paulausku ir L. Linkevičiumi žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.
JWPLAYER_MAIN:2490
