Meniu
Prenumerata

pirmadienis, kovo 4 d.


IQ FORUMAS „KLAIPĖDA 2023“
V. Sinkevičius: Klaipėda visada buvo Lietuvos vartai į Europą ir pasaulį
IQ
Vita Jurevičienė
V. Sinkevičius.

Europos Sąjungos (ES) 2020-aisiais priimtas Žaliasis kursas permainas atneša į visą Lietuvą, ne išimtis – ir Klaipėda. Ar uostamiestis sugebės išnaudoti jam suteikiamas galimybes ir išpildyti jam atsiveriantį potencialą? Apie tai IQ forume „Klaipėda 2023. Tvarios plėtros kursas“ balandžio 24 d. kalbėjo Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius.

EK narys neabejojo, kad Klaipėdos potencialas – didelis, o jį atskleisti tikrai pavyks. Tačiau kalbėdamas apie ateitį jis pasiūlė pažvelgti į praeitį. Pagal Žaliąjį kursą ES iki 2050 m. privalo tapti klimatui neutraliu žemynu. Tuo metu dėl šio tikslo kilo daug pasipriešinimo, taip pat iš verslo sektoriaus. „Atsimenu valstybes nares, kurios buvo tuo metu sudariusios gana geras sutartis dėl dujų, elektros, ir jų idėja buvo ta, kad sutartys išnyks tik 2050 m.“, – pasakojo V. Sinkevičius.

Vis dėlto per pastaruosius kelerius metus situacija gerokai pasikeitė. Prasidėjusi pandemija atkreipė dėmesį į tiekimo grandinių pažeidžiamumą, o Rusijos karas Ukrainoje parodė, kaip rizikinga priklausyti nuo vieno energetikos tiekėjo. Žaliasis kursas su priešakyje įtvirtintais atsinaujinančiosios energetikos tikslais tapo kaip niekada reikšmingas.

Įveikti kliūtis

Anot V. Sinkevičiaus, praėjusi žiema visai Europai buvo labai sunki – kilo daug nerimo dėl dujų pirkimo, europiečių namų šildymo ir pramonės. Tačiau ES pavyko susitvarkyti dėl taupymo, tiekėjų diversifikavimo, išplėstos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros, sėkmingai pripildytų saugyklų.

„Pagrindinis klausimas – autonomija, – pabrėžė EK narys. – Kai kalbame apie Lietuvos nepriklausomybę, energetikoje vaduojamės iki šiol, pvz., atsijungimas nuo BRELL žiedo rodo, kad mes vis dar bandome tą daryti. (...) Tai yra maratonas, o ne greitas bėgimas.“

Tikiu, kad galime būti ta vieta, iš kurios technologijos į pasaulį plis, bet tam reikia didelės sinergijos.

Šioje kelionėje, pripažino V. Sinkevičius, pasitaikė ir blogų pavyzdžių. Vienas jų – sumažintas subsidijavimas saulės energijos infrastruktūrai plėtoti, o tą užduotį perėmė Kinija. „Praėjusi žiema buvo sudėtinga, bet mes išeiname stipresni, – įsitikinęs EK narys. – Europiečiai labai smarkiai sureagavo, pavyzdžiui, saulės jėgainių, kolektorių pirkimas išaugo 40 proc., šildymo siurblių – 41 proc., elektromobilių – 15 proc., bet tai tik dalis istorijos.“

Kitas kalnas, kurį būtina įveikti – elektromobilių infrastruktūra. Lietuvos gyventojai yra pasiruošę investuoti į žalesnę transporto priemonę, tačiau delsia, nes infrastruktūra nespėja kartu su paklausa. Tačiau V. Sinkevičius įsitikinęs – tai turi būti visos Vyriausybės strategija, ne vienos ministerijos ar vieno miesto.

Uosto stiprybės

Pasak V. Sinkevičiaus, atsinaujinančiosios energetikos sektoriuje Klaipėdos uostas turi vieną geriausių pozicijų visoje Lietuvoje. „ES taip pat esame labiausiai pažengę pasaulyje – 90 proc. visų vėjo energijos pajėgumų įrengta Europoje, tos pačios vėjo jėgainės gaminamos ES, – pasakojo EK narys. – Čia mes turime didelį pranašumą ir ES tikslai išlieka labai ambicingi. Iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių dalį ketinama padidinti bent iki 45 proc., ir būtent Baltijos ir Šiaurės jūros valstybės planuoja viršyti savo planus.“

Baltijos jūros pranašumas – seklumas, dėl to tokie projektai gali būti palyginti nesunkiai įgyvendinami. Nors Šiaurės jūros šalys šiuo metu prisiėmusios lyderystę, Baltijos jūros valstybėms dar reikia pasistengti. „Bet reikia pasidžiaugti, kad, kalbant apie jūrinių teritorijų planavimą, pirmaujame, – atkreipė dėmesį V. Sinkevičius. – Iki 2030 m. Klaipėdoje, kaip ir kituose ES uostuose, turėtų atsirasti galimybės aprūpinti laivus elektra nuo kranto. Uostas bus ne tik krovos, bet ir įkrovos vieta.“

Tačiau tam, kad uostamiestis klestėtų, reikia suderinti kelis kertinius aspektus. Pirmasis – gyvenimo kokybė, miesto sugyvenimas su uostu, uosto tarša. Antrasis – talentų paieška, čia didesnį vaidmenį galėtų prisiimti universitetas, ruošdamas su ateities iššūkiais galinčius kovoti talentus. Trečiasis – verslo bendruomenė ir novatoriai.

„Tikiu, kad Klaipėda iš to Žaliojo kurso, kuris Lietuvoje dar yra gana mažai aptariamas, gali laimėti daug, bet tam reikia daug darbo ir lėšų“, – neabejojo V. Sinkevičius. Anot EK nario, ES tai yra didžiausias prioritetas, finansavimo šaltinių yra įvairių: „RePower EU“ planas, „BlueInvest“ fondas, Horizonto programa.

„Šiuo metu Europoje, pasaulyje vyksta krizė, netikėjome, kad pasaulis gali būti ten, kur yra, taip greitai, šiandien yra noro mus aplenkti, – teigė V. Sinkevičius. – Tokiose revoliucijose kažkas išeina laimėtoju, o kažkas – pralaimėtoju, startinė pozicija kažką lemia, bet ne viską. Norėčiau, kad Klaipėda ir Lietuva iš šios revoliucijos išeitų laimėtojomis. (...) Tikiu, kad galime būti ta vieta, iš kurios technologijos į pasaulį plis, bet tam reikia didelės sinergijos – tiek tarp valdžių, tiek tarp universitetų, bendruomenės, verslo, ir ta sinergija gali padaryti daug ypač tokių didžiulių revoliucijų metu.“

JWPLAYER_MAIN:2076

2023 05 04 06:40
Spausdinti