Asmeninis archyvasNors aistros dėl „ChatGPT“ kiek nuslūgo, tapo aišku, kad dirbtinis intelektas (DI) tarp mūsų įsitvirtino galutinai. Apie kitas DI aukštyn kojomis verčiamas sritis IQ biuro Vašingtone vadovė Liepa Žeromskaitė kalbėjosi su Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos nariu ir bendrovės „AQ22“ vadovu Deividu Matačiūnu.
– Lapkritį „Open AI“ vadovybės drama grąžino mus visus prie senojo klausimo. Pusė JAV bendrovės vadovybės sakė, kad DI reikia kontroliuoti, kita pusė, įskaitant ir patį Samą Altmaną, tvirtino, kad ne, reikia žiūrėti, kaip toli galime nueiti. Kurioje stovykloje esate jūs?
– Esu tarp abiejų ir nė vienoje pusėje. Manau, kad reguliacija reikalinga tam tikroms platformoms, pavyzdžiui, tiems, kas dirba su medicininiais duomenimis. Kai darai kokį nors DI modelį, nori, kad jis duotų reikiamą informaciją vartotojui, kuris jį naudoja, kad nebūtų klaidų. Kai kurios platformos bendrauja su pačiu vartotoju, tad, jei nebūtų jokių reguliacijų, žmonės pradėtų patys gydytis, ir tai nebūtų labai gerai, turėtume skaudžių pasekmių. Taip pat savavaldžiai automobiliai – jei leistume visiems išvažiuoti į gatvę, tikriausiai jie sukeltų tam tikrą chaosą.
Manau, kad kai kurios programėlės turi turėti tam tikrą reguliaciją, kaip mes jas naudojame, bet uždrausti viską arba pradėti stipriai reguliuoti irgi nereikia, nes tai sustabdytų inovacijas, nepadarytų jų geresnių. Esu labiau per vidurį – žinau, kad DI yra toks įrankis, su kuriuo gali padaryti daug gero, atrasti naujų dalykų, pavyzdžiui, naujų vaistų, kurie padės daugybei žmonių, bet taip pat DI gali būti naudojamas kare arba kitur, kur neatneš gerų rezultatų. Tam tikros sritys, kaip medicina ar gynyba, turi būti reguliuojamos, bet reguliuoti apskritai visas platformas, visą DI, sakyčiau, nėra reikalinga.
– Esate Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys. Kur mes esame šioje srityje, kaip Lietuva matoma pasaulio mastu kurdama ir pritaikydama DI ir kaip mums sekasi konkuruoti su kitomis rinkomis?
– Esame augantys, matomi, sulaukiame daug susidomėjimo. Pastarasis konkursas gauti paramą DI startuoliams kurti sutraukė apie 800 dalyvių – manome, kad žmonės nori kurti, mato pritaikymą daugelyje sričių. Turime startuolių, kurie yra nemažai pažengę, pavyzdžiui, „Oxipit“, „Ligence“, kurie labiau dirba su medicininiais duomenimis, tada „Pixevia“, dirbantį su autonominėmis parduotuvėmis, „Perfection AI“, žiūrintį, kaip pagerinti nuotraukų kokybę, ir dirbantį su didelėmis studijomis jau dabar. Nors mes gal ir nesame labai žinomi, kaip „Open AI“ ar kitos įmonės, bet turime svorį toje DI pasaulinėje bendruomenėje. Esame maži, neturime tiek daug mokslininkų, bet jie, nors ir išvažiavę iš Lietuvos, dirba tokiose bendrovėse kaip „Anthropic“, „Deep mind“, kuria modelius, kuriais naudojasi visi. Labai tikiuosi, kad tie mokslininkai grįš ir pradės kažką kurti Lietuvoje, su Dirbtinio intelekto asociacija stengiamės paskatinti ir parodyti, kad mes plečiamės, turime investuotojų, kurie galėtų investuoti į startuolius.
– Pradėjome kalbėti apie DI plėtrą. Kaip paprasti vartotojai su DI susitinkame naudodami navigacijas ar „Siri“, dabar dar „ChatGPT“. O kuriose srityse DI jau daro reikšmingus pokyčius, kurie kasdienybėje gal ir mažiau matomi?
– Jau seniai naudojame DI, ta visa „Google“ era prasidėjo nuo paieškos variklių, „Netlix“ paieškos sistema dabar yra labai paplitęs dalykas, taip pat „Amazon“, kurie ir rekomenduoja ką nors dar įsigyti. Anksčiau, prieš visą „ChatGPT“ erą, daugiau panaudojimų buvo įmonėms – produkcinės linijos, kai reikia žiūrėti, kur yra kokie produkcijos pakitimai, brokuotos prekės. Taip pat medicinoje pradedama naudoti – gal ir nematome, kad DI naudojamas, bet jis padeda medikams geriau suprasti duomenis ir juos apdoroti. Dabar matome daug programėlių, kurios skirtos vartotojams, ne vien įmonėms. Pavyzdžiui, „Google Translate“ yra vienas seniausių DI panaudojimo būdų verčiant iš vienos kalbos į kitą, tikrai ne vienas naudojame kiekvieną dieną ir net nesusimąstėme, kad tai irgi DI. Dabar jis tik plečiasi į daugiau skirtingų sričių, kur padės mums atlikti tam tikras užduotis.
– Taip pat dirbate su medicina. Galbūt galėtumėte papasakoti, kas yra „AQ22“?
– Mūsų įmonė „AQ22“ dirba su vaistinėmis, norime padėti žmonėms išsirinkti vaistus, sužinoti daugiau. Gal Lietuvoje tos problemos nėra, nes turime daug vaistininkų, bet JAV vaistininkai daug laiko užtrunka pildydami draudimo popierius, tada suvesdami į sistemą – tai užima labai daug laiko. Per COVID-19 nebuvo galimybės eiti į vaistinę, tik internetu, o ten yra problema, kad nelabai žinai, koks vaistas tau tinka. Pavyzdžiui, jei vartoji vieną vaistą, gali būti, kad nelabai galėsi kito vaisto, kurį esi nusižiūrėjęs vaistinėje, nusipirkti, vien dėl to, kad jis kelia tau kažkokį šalutinį poveikį. Norime suteikti žmonėms daugiau žinių apie vaistus – kokius galima vartoti, kokius vitaminus galima gerti kartu su vaistais, kad pagerintų sveikatą, duotų geresnį efektą. Norime tiems žmonėms, ypač senyvo amžiaus, kurie neturi galimybės nueiti į vaistinę, neužkirsti kelio ir suteikti tas žinias, kurias jie gautų iš vaistininko.
– DI medicinoje taikomas ne pirmus metus. Kiek galime DI pasitikėti tokiais klausimais ir ar jis kada nors galės pakeisti gydytojus, ar vis dėlto profesionalo žodis visada bus paskutinis?
– Esu tos nuomonės, kad nieko nepakeis, bet kadangi gydytojų krūvis yra didžiulis ir ieškoti vienos diagnozės užtrunka daugiau laiko, kurio jie neturi, atsiduriame spragoje – gydytojas nori padėti, bet neturi tam pajėgumų. Tad ateina DI, kuris gali pasiūlyti tam tikras gydymo strategijas, diagnozes, kas galėtų būti, kokius tyrimus reikėtų padaryti, norint užtikrinti, kad žmogus iš gydymo įstaigos išeitų sveikas. Gydytojas turės pasirinkti savo nuožiūra, tačiau jam tai bus gerokai paprasčiau, nes visa informacija bus apdorota DI, nereiks skaityti naujausių mokslinių straipsnių, kas vyksta, kokie vaistai yra, naujos gydymo technikos – jis galės jas pritaikyti paprastai ir greitai. DI suras tuos kelius, kuriais galėtum eiti ir padėti ligoniui išvengti rimtesnių komplikacijų, nustatyti ligą gerokai anksčiau, nei ji įprastai nustatoma.
– Darbuojatės ne tik su vaistais, medicina, bet ir su lietuvių kalba. Kas yra „Ayos“ projektas, kodėl tai svarbu mums, lietuviams?
– „Aya“ yra ne pelno siekiančios organizacijos „Cohere 4 AI“ projektas, kurio tikslas buvo parodyti, kiek daug yra kalbų ir kad visoms toms kalboms reikia dirbtinio intelekto. Anglų kalba pasaulyje kalba tik 22 proc. gyventojų. Visas kitas pasaulis kalba 7 tūkst. kalbų ir dialektų, kurie neturi jokios prieigos prie DI. Norėjome demokratizuoti DI, kad jis tikrai visiems padėtų, kad žmonės jį suprastų, ir tam skirtingos kalbos yra labai svarbu. Norime DI įterpti į švietimą, kurti platformas mokykloms, tad labai svarbu kalbą išsaugoti. Šis projektas ir buvo skirtas parodyti, kiek daug yra kalbų. Paleidome mokslinį straipsnį, kuriame surinkome didžiulį duomenų kiekį skirtingomis kalbomis, kad visos organizacijos, treniruojančios modelius, turėtų daugiau lietuvių kalbos, kurią galėtų įtraukti, ją labiau naudoti.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte mokydami DI lietuvių kalbos?
– Lietuvių kalba nėra labai paprasta, gramatiškai gana sudėtinga. Reikia labai daug žmogiškos jėgos norint taisyti, ar DI gerai verčia, pavyzdžiui, iš anglų kalbos. Mūsų projektas prasidėjo taip: turėjome didžiulį duomenų kiekį, tada vertėme į 101 skirtingą kalbą ir davėme žmonėms, kurie galėtų mums padėti suprasti, ar ta kalba gerai parašyta, ar ne. Norėjome, kad būtų tokios geros kokybės, kaip mes kalbame ir kaip visi dokumentai parašyti. Surasti žmonių, kurie tai darytų, irgi buvo sudėtinga – kurie kalbėtų lietuviškai, kuriems būtų gimtoji kalba ir kurie galėtų padėti prie tokio projekto. Visoj Europoj, nes buvau atsakingas už Europos regioną, buvo gana sudėtinga. Manau, kad antrą kartą jau daryčiau kitaip. Dabar, po „Ayos“, turėsiu vieną projektą, kur bandysiu parodyti, kad mes irgi kažką kuriame ir darome, ir tikiuosi, kad šiemet pavyks tokį paleisti.
D. Matačiūnas dalyvaus Niujorke (JAV) kovo 5–7 d. vyksiančiame Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume, kurį organizuoja Lietuvos atstovybės JAV kartu su Amerikos ir Lietuvos verslo bendruomenėmis. Forumu siekiama suartinti Lietuvos ir Šiaurės Amerikos šalių verslininkus, užmegzti naujus abipusiškai naudingus partnerystės ryšius ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą prioritetiniuose verslo, ekonomikos ir mokslo sektoriuose.
