UnsplashDirbtinio intelekto krikštatėviu dažnai vadinamas britų ir kanadiečių kompiuterių mokslininkas sumažino tikimybę, kad dirbtinis intelektas per artimiausius tris dešimtmečius išnaikins žmoniją, bet perspėjo, kad technologijos pokyčių tempas yra „daug spartesnis“, nei tikėtasi, rašo „The Guardian“.
Profesorius Geoffrey Hintonas, kuriam šiemet už darbą dirbtinio intelekto srityje buvo paskirta Nobelio fizikos premija, teigė, kad yra „10–20 proc.“ tikimybė, jog dirbtinis intelektas per ateinančius tris dešimtmečius prives prie žmonijos išnykimo.
Anksčiau G. Hintonas teigė, kad yra 10 proc. tikimybė, jog ši technologija sukels žmonijai katastrofą. BBC radijo laidoje „BBC Radio 4 Today“ paklaustas, ar pakeitė savo analizę apie galimą dirbtinio intelekto apokalipsę ir tikimybę, kad ji įvyks, jis atsakė: „Tikrai ne, nuo 10 iki 20 proc.“
Londone gimęs G. Hintonas, Toronto universiteto profesorius emeritas, teigė, kad žmonės, palyginti su labai galingų dirbtinio intelekto sistemų intelektu, būtų tarsi mažamečiai vaikai.
„Man patinka apie tai galvoti taip: įsivaizduokite save ir trimetį. Mes būsime trimečiai“, – sakė jis.
Laisvai dirbtinį intelektą galima apibrėžti kaip kompiuterines sistemas, atliekančias užduotis, kurioms paprastai reikia žmogaus intelekto.
Praėjusiais metais G. Hintonas atsistatydino iš darbo „Google“, kad galėtų atviriau kalbėti apie riziką, kurią kelia nevaržomas dirbtinio intelekto kūrimas, ir išreiškė susirūpinimą, kad „blogi veikėjai“ pasinaudos šia technologija siekdami pakenkti kitiems. Pagrindinis dirbtinio intelekto saugumo kampanijos dalyvių rūpestis yra tai, kad kuriant dirbtinį bendrąjį intelektą arba sistemas, kurios yra protingesnės už žmones, ši technologija gali kelti egzistencinę grėsmę, nes išvengs žmogaus kontrolės.
Jis pridūrė: „Kadangi dabar esame patekę į tokią padėtį, kad dauguma šios srities ekspertų mano, jog kada nors, greičiausiai per ateinančius 20 metų, sukursime dirbtinį intelektą, kuris bus protingesnis už žmones. Tai labai bauginanti mintis.“
G. Hintonas teigė, kad vystymosi tempas yra „labai, labai greitas, daug greitesnis, nei tikėjausi“, ir paragino vyriausybę reguliuoti šią technologiją.
„Man kelia nerimą tai, kad nematoma ranka neužtikrins mūsų saugumo. Taigi vien palikus tai didelių bendrovių pelno siekiui neužteks užtikrinti, kad jos kurtų saugiai, – sakė jis. – Vienintelis dalykas, galintis priversti tas dideles bendroves atlikti daugiau saugumo tyrimų, yra vyriausybinis reguliavimas.“
G. Hintonas yra vienas iš trijų dirbtinio intelekto krikštatėvių, kurie už savo darbą yra gavę ACM AM Turingo apdovanojimą – Nobelio premijos atitikmenį informatikos moksle. Tačiau vienas iš šios trijulės, Yannas LeCunas, vyriausiasis Marko Zuckerbergo įmonės „Meta“ dirbtinio intelekto mokslininkas, sumenkino egzistencinę grėsmę ir teigė, kad dirbtinis intelektas „iš tikrųjų gali išgelbėti žmoniją nuo išnykimo“.
Svarstydamas, kiek, jo manymu, dirbtinio intelekto vystymasis būtų pasiekęs, kai tik pradėjo dirbti su šia technologija, G. Hintonas sakė: „Nemaniau, kad bus ten, kur esame dabar. Maniau, kad kažkuriuo metu ateityje mes čia pateksime.“
