Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


SAUSUMOS IR JŪRŲ TRANSPORTAS
Ekspertai: situacija transporto rinkoje rudenį bus ne tokia bloga, kokios tikėtasi
BNS
Erikas Ovčarenko/BNS
Vilkikai.

Lietuvos logistikos verslo situacija rudenį neturėtų būti tokia bloga, kaip buvo prognozuojama prasidėjus karui Ukrainoje ir mažėjant vartotojų išlaidoms Europoje, teigia ekspertai. Pasak jų, viena pagrindinių problemų šiame versle išliks darbo jėgos trūkumas, iššūkių kels ir kylančios energijos kainos, neigiamai veikiančios konkurencingumą.

„Didelė dalis įmonių jau apsiprato su mažėjančiu vartojimu Europoje ir kol kas tęsia reikalus savo įprastu režimu“, – BNS Plius sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Anot jo, Lietuvos transporto sektorius apie 75 proc. paslaugų eksportuoja į Europos rinką ir dėl to turi imunitetą neigiamiems geopolitiniams veiksniams, o tam tikrų naujų galimybių atveria ir didėjanti infliacija.

„Įmonės laiku pasidarė namų darbus ir didžiąja dalimi liko nepaveiktos kaimynystėje įsiplieskusio konflikto. Tuo pačiu Europoje vykstant infliacinei krizei Lietuvos transportininkams bei pramonininkams atsirado naujų galimybių užsidirbti, kadangi kylant kainoms Vakarų Europos įmonės dar labiau ieškos pigesnių prekių bei paslaugų, kurias galima rasti ir Lietuvoje“, – pabrėžė A. Izgorodinas.

Ruduo bus įdomus tiek logistikos bendrovėms, tiek klientams

Logistikos eksperto Edmundo Daukanto teigimu, tiek logistikos bendrovėms, tiek jų klientams reikėtų tikėtis „labai įdomaus rudens“, kadangi keisis paslaugų kainodara, o tai pajus jų pirkėjai.

„Buvo įprasta, jog iš Lietuvos yra pigu išvežti eksportą ir brangu atsivežti importą, o dabar šis vaizdas pradėjo keistis. Mūsų gamintojai tikriausiai nelabai maloniai jaučiasi norėdami vežti savo produkciją į Vidurio Europą. Kainos eksporto paslaugoms bus gerokai didesnės nei jie buvo suplanavę“, – BNS Plius sakė E. Daukantas.

„Kas liečia importą, bankų teigimu, vartotojai pinigų dar vis turi, o tai reiškia, jog importo į Lietuvą bus ir rudenį tai labai nepasikeis“, – pridūrė jis.

Anot E. Daukanto, Rusijai ir Baltarusijai paskelbtos sankcijos turi tiesioginį poveikį Lietuvos sandėliavimo rinkai ir rudenį jis tik didės.

„Lietuvos sandėliuose šiai dienai stovi tuntai sankcionuojamų rusiškų ir baltarusiškų prekių. Tai sukuria sandėliavimo vietų trūkumą ir taip esant įtemptai situacijai rinkoje. Lietuvos sandėliuose ir taip buvo mažoka vietos, o šių krovinių nėra kur dėti. Jų parduoti neįmanoma, juos kainuoja ten laikyti, bet maža to, kai kuriais atvejais net neaišku, kas už tai turi mokėti“, – aiškino E. Daukantas.

Jo teigimu, Kinijos sprendimas nutraukti ryšius su Lietuva susisiekimo srityje šalies bendrovėms didelio poveikio neturės – didžioji dalis į Lietuvą iš Kinijos patenkančių prekių pastaruoju metu keliaudavo per Lenkiją, Vokietiją.

Kelių transporto srityje svarbiausiu iššūkių liks darbuotojų trūkumas

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, pagrindiniu transporto sektoriaus iššūkiu lieka darbuotojų trūkumas. Jo teigimu, kaimyninėse šalyse užsieniečių įdarbinimo sąlygos yra paprastesnės, todėl Lietuva sparčiai praranda konkurencingumą rinkoje.

„Tai bus pagrindinė transportininkų problema rudenį ir žiemą. Lietuvos valdžioje esantys sprendimų priėmėjai nerodo, jog siekia kaip nors pagreitinti vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procesus“, – BNS Plius aiškino P. Drižas.

Anot jo, permainų galima tikėtis kitų metų pradžioje įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, pagal kurias užsieniečių dokumentų tvarkymą iš konsulinių skyrių perims Migracijos departamentas ir dokumentus dėl leidimo gyventi bus galima pateikti nuotoliniu būdu.

„Tuo tarpu Lenkija dėl daug paprastesnių ir greitesnių įdarbinimo procedūrų sparčiais tempais atiminėja rinką iš Lietuvos, vairuotojams iš trečiųjų šalių renkantis dirbti tos šalies bendrovėse. Taip Lietuvos transporto pajėgumų pasiūla tampa vis mažesnė, dėl ko artėjant kalėdiniam sezonui mūsų šalies įmonės susidurs su labai rimtomis problemomis“, – pabrėžė P. Drižas.

Jo teigimu, taip pat senka šiems metams skirtos vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotos, kurioms pasibaigus darbuotojų paieškos procesas dar labiau prailgs.

Klaipėdos uosto krova turėtų atsigauti

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) direktorius Vaidotas Šileika mano, jog šiemet pastebimai sumenkusi Klaipėdos uosto krova rudenį turėtų atsigauti.

„Artėjant rudeniui krova tradiciškai šiek tiek auga, kadangi prasideda derliaus nuėmimo ir jo eksporto per Klaipėdos uostą laikotarpis. Taip pat pradedama ruoštis ir kalėdiniam laikotarpiui, prieš kurį krovinių apyvarta taip pat didėja“, – BNS Plius sakė V. Šileika.

Pasak jo, Klaipėdos uosto krovos bendrovės dirba ne tik su Lietuvos eksportuotojais bei importuotojais, bet aptarnauja ir tranzitinius krovinius.

„Šiuo metu auga krovinių srautai iš Vidurio Azijos šalių bei Ukrainos, tačiau dėl vykstančio karo yra labai sudėtinga nuspėti ilgalaikę perspektyvą – augs jie toliau ar mažės. Visgi tai kol kas padeda dalinai kompensuoti praradimus dėl nutrūkusio trąšų bei statybinių medžiagų tranzito“, – aiškino V. Šileika.

Tiek P. Drižas, tiek V. Šileika pripažino, kad didelį nerimą ir neapibrėžtumą kelia vis dar kylančios energijos kainos.

„Šiuo metu net sunku prognozuoti, kaip stipriai vežėjų bendrovėms keisis sąnaudos ir kaip tai paveiks pervežimų įkainius, kurie, kaip žinia, su pavėlavimu sureaguoja į rinkos pokyčius. Reikėtų turėti omenyje, jog žemesnės nei Vakaruose paslaugų kainos yra vienas pagrindinių mūsų konkurencinių pranašumų“, – sakė P. Drižas.

V. Šileikos teigimu, augančios energetinių išteklių kainos didina veiklos sąnaudas, todėl uosto krovos bendrovės gali prarasti dalį krovinių. Anot jo, augančios kainos mažina konkurencingumą, palyginti su kaimyninių šalių uostais.

„Tarkime, su Rygos uostu mes konkuruojame iš esmės dėl tų pačių krovinių ir tų pačių krypčių. Dėl didėjančių sąnaudų esame priversti kelti ir mūsų paslaugų įkainius, kas Rygos uostą daro patrauklesnį mūsų esamiems ir potencialiems klientams“, – pabrėžė V. Šileika.

Pasak jo, vis aktualesnė tampa ir dėl uoste užstrigusių krovinių mažėjančių krovos pajėgumų problema.

„Terminaluose turime krovinių, kurie dėl esamos geopolitinės padėties vėluoja išvykti. Pagrinde tai Ukrainos kroviniai. Dėl to mažėja galimybės priimti naujus bei vietinius krovinius“, – tęsė jis.

Tuo metu A. Izgorodinas pažymėjo, kad vartojimo krizė Europoje dar tik prasidėjo ir artimiausiais mėnesiais situacija tikriausiai blogės.

„Nepaisant dabartinių teigiamų tendencijų Lietuvos transportininkams vertėtų ruoštis blogiausiam scenarijui ir toliau diversifikuoti savo veiklą rinkose, kur esame stiprūs“, – tvirtino A. Izgorodinas.

2022 08 25 09:03
Spausdinti