UnsplashEuropos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas antradienį apribojo asmeninių duomenų rinkimą Europos žvalgybos ir saugumo agentūroms, tačiau nurodė, kad tai gali būti daroma rimto pavojaus nacionaliniam saugumui atvejais.
Prancūzijos, Belgijos ir Britanijos prašymą peržiūrėjęs Europos Teisingumo Teismas (ETT) patvirtino, kad „ES teisė prieštarauja nacionaliniam įstatymui“, reikalaujančiam, kad telekomunikacijų ir technologijų bendrovės saugotų visus duomenis, sakoma pranešime.
Tačiau ES teisė numato išimtis „rimto pavojaus nacionaliniam saugumui“ atvejais arba „kovojant su sunkiu nusikalstamumu“, kai procesą prižiūri teisėjas arba nepriklausoma administracinė institucija.
Draudimo rinkti duomenis panaikinimas turi galioti ribotą laiką ir tai yra „griežtai privaloma“, išaiškino teismas.
Šiuo spendimu turėtų pasinaudoti privačių duomenų apsaugos aktyvistai, besibaiminantys, kad egzistuojančios įstatymų spragos leidžia valstybės tarnyboms nevaržomai rinkti asmeninius duomenis.
Duomenų apsaugos problema yra opi Europoje, kur aktyvistų susirūpinimas privačių duomenų apsauga kelia nerimą dėl dėl „Facebook“ ir kitų technologijų bendrovių operacijų teisėtumo.
Duomenų rinkimo teisėtumu susirūpinta, kai buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros kontraktininkas Edwardas Snowdenas 2013 metais paviešino informacijos apie Amerikos žvalgybos vykdomą didelio masto skaitmeninį šnipinėjimą. Tarp jo atskleistų duomenų buvo detalių, kaip socialinių tinklų milžinė „Facebook“ suteikė JAV saugumo agentūroms prieigą prie europiečių asmeninių duomenų.
Galimybė masiškai rinkti privačius duomenis yra numatyta antiteroristiniuose įstatymuose, priimtuose keliose Vakarų valstybėse po Rugsėjo 11-osios išpuolių prieš JAV ir kitų atakų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
