„Europoje rinka lėtėja dėl infliacijos, politinės situacijos, netikrumo. Dėl keliamų palūkanų normų brangsta ir finansavimas. Tad yra daug elementų, kurie atliks svarbų vaidmenį ir mažins paklausą“, – interviu mūsų portalui teigė Grzegorzas Zalewskis, automobilių gamintojos „Dacia“ vadovas Rytų Europoje.
– „Dacia“ keičia įvaizdį, pristatėte naują logotipą. Kokią žinutę šiais pokyčiais siunčiate klientams?
– „Dacia“ lieka „Dacia“. Tai – svarbiausia žinutė. Tuo pačiu mes parodome, kad turime naują ryškią tapatybę. Mes logotipą pakeitėme ant visų gamos automobilių vienu metu. Tai gana unikalu, niekas to nedarė iki šiol. Bet tai nėra vienintelis žingsnis. Prieš metus pristatėme savo naują identitetą. Pradėjome nuo naujų spalvų, naujo dizaino, naujų raidžių. Mūsų verslo partneriai turėjo pakeisti savo atstovybių dizainą. Visą procesą norime baigti kitais metais ir „Sostena“ tai padarys visose savo atstovybėse Lietuvoje. Salonų interjere pamatysime naujas spalvas, naują dizainą.
Bet „Dacia“ lieka „Dacia“ ir mes toliau sieksime siūlyti geriausią kainos ir vertės santykį – prieinamus automobilius, nenuobodžius, suteikiančius džiaugsmo mūsų vairuotojams ir turinčius visas pirkėjams reikalingas funkcijas, bet nieko to, kas nėra būtina.
„Dacia“ neturi elektrinių sėdynių, nes mes nustatėme, kad klientams to nereikia. Elektrinės sėdynės reiškia papildomus laidus, papildomas detales ir visa tai padidina automobilio kainą. „Dacia“ siūlo tik tai, ko reikia pirkėjui, ir nieko daugiau.
– Tačiau šiuo metu būtent technologijos leidžia gauti didžiausias pelno maržas automobilių gamintojams, sukuria daugiausia pridėtinės vertės. Bet tai netaikoma „Daciai“. Kaip „Dacia“ uždirba pelną?
– Mes naudojame tik vieną CMF–B platformą („Nissan“ ir „Renault“ aljanso, kurio dalis yra ir „Dacia“, sukurta platforma – red. past.) visiems savo automobiliams. Mūsų gamyklos yra Rumunijoje ir Maroke, šiose šalyse darbo jėga labai konkurencinga. Mūsų gamyklos dirba 90 proc. pajėgumu trimis pamainomis. Visi šie maži elementai mums leidžia pasiūlyti produktus už labai konkurencingą ir prieinamą kainą. Ir uždirbti pelno.
– Tai nėra oficiali statistika, tik mano asmeninė kelionės po Rytų Europos šalis patirtis. Susidarė įspūdis, kad kas penktas automobilis Rumunijoje yra „Dacia“. Slovakijoje ir Čekijoje šis įspūdis dar stipresnis, tačiau jau kalbant apie „Škodos“ modelius, kurių keliuose kone pusė visų automobilių. Žodžiu, dar turite kur pasistengti.
– „Škoda“ šiose šalyse užima beveik trečdalį rinkos, jei būtume tikslūs. Bet ir „Dacia“ Čekijos rinkoje yra trečioje vietoje tarp asmeninių keleivinių automobilių. Ir tai ne tik Čekijoje, bet ir didelėje dalyje Europos. Dvylikoje šalių „Dacia“ yra populiariausių asmeninių automobilių trejetuke.
– Bet tai ne apie Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.
– Čia esame dešimti visoje rinkoje. Bet žinome, kad mūsų pirmasis elektromobilis „Dacia Spring“ yra labai konkurencingas ir galėtume šių modelių parduoti dar daugiau, jei tik būtų automobilių. Turime daugiau sėkmės istorijų. Valstybinei miškų urėdijai pardavėme 130 „Dacia Duster“, ir ne pirmą kartą. „Lietuvos pašto“ automobilių parke yra „Dacia Sandero“.
„Dacia“ tampa vis patrauklesniu automobiliu ir privatiems pirkėjams, jų vis daugėja. Vienatūrį „Dacia Jogger“ Lietuvoje pristatėme tik balandį. Jis yra septynvietis, patrauklus ir šeimoms, ir mažoms bei vidutinėms įmonėms. Kitais metais pasiūlysime modelius su hibridiniais varikliais.
– Vos prieš metus per „Dacia Duster“ pristatymą Paryžiuje jūsų kolegų paklausiau apie hibridinius variklius ir išgirdau atsakymą, kad „Daciai“ tai neaktualu. Kodėl taip greitai pasikeitė nuomonė?
– „Dacia“ nuolat tiria vartotojų poreikius ir juos stengiasi atliepti. Tuomet manėme, kad dar per anksti. Bet dabar matome, kaip hibridinių automobilių rinka auga, tad kodėl neturėtume joje dalyvauti? Viena „Dacia“ stiprybių – mes esame „Renault“ grupės dalis. Kai kurie techniniai sprendimai jau sukurti ir tik klausimas, kada ir kodėl turėtume juos naudoti.
– Atrodo, kad ir gamintojai, ir vairuotojai vis dar išprotėję dėl SUV. Visi gamintojai plečia SUV gamą, ieško nišų ir net subnišų. Nebijoma eksperimentuoti ir matome net keistų sprendimų. Kaip ilgai ši tendencija tęsis? Ir kokia „Dacios“ strategija?
– Manau, kad SUV rinka vis dar augs. Bet tai mano asmeninė nuomonė. Mūsų žemyno dalyje dar daug regioninės reikšmės ir kitų šalutinių kelių yra prastokos būklės, tad vairuotojams SUV tebėra labai patrauklus. Pastaruoju metu nebuvo labai šaltų žiemų, bet vis tiek sninga ir šąla, tad SUV vėl praverčia.
Ypač auga C segmentas (kompaktiniai ir vidutiniai SUV, kuriems priskiriami tokie populiarūs modeliai kaip „Kia Sportage“, „Nissan Qashqai“, „Volkswagen Tiguan“, „Toyota RAV4“ – red. past.). Mes šiame segmente po pusantrų metų turėsime naujieną „Dacia Bigster“. Manau, kad matėte kocepcinį modelį. Tai bus didžiausias SUV mūsų gamoje ir ją užbaigs. Turėsime benzininį, hibridinį, ir, tikrai įdomu, LPG (varomą suskystintosiomis naftos dujomis – red. past.) modelį. Esame vieninteliai gamintojai, parduodantys automobilius su jau gamykloje sumontuota LPG įranga.
– Kada bus pagamintas paskutinis „Dacios“ modelis su vidaus degimo varikliu?
– Dar per anksti apie tai kalbėti. Atsiprašau, bet daug konfidencialios informacijos ir negaliu atsakyti į šį klausimą. Bet jau turime pirmąjį elektromobilį „Spring“, turime LPG modelius ir netrukus bus mūsų hibridiniai automobiliai. Stebime pokyčius rinkose, tiriame vartotojų poreikius ir esame pasirengę diegti naujas technologijas, kai bus tinkamas laikas.
– Bet nebūsite pionieriai, nes turite gaminti pigius automobilius...
– „Pigius“ nėra tinkamas žodis. Sakyčiau, prieinamus. Daugelis mūsų pirkėjų renkasi modelius su gausiausia įranga. Bet jie perka „Dacią“ ne todėl, kad pigu, bet dėl to, kad gauna, ko tikisi, už racionalią kainą.
– Nauji automobiliai tapo deficitu. Sutikite, keista situacija, nors priežastys žinomos – dėl pandemijos sutriko tiekimo grandinės. Kaip sprendžiate šią problemą?
– Mes augame. 2022 m. pardavėme daugiau nei 2021-aisiais. Taip pat augame ir Lietuvoje. Šiemet pardavėme daugiau nei pernai. Kita vertus, žinau, kad galėtume parduoti daug daugiau, bet neturime pakankamo tiekimo, kuris patenkintų rinkos paklausą.
Situacija nėra lengva. Darome, ką galime, kad pristatytume kuo daugiau automobilių. Bet bijau, kad dar nematome tiekimo grandinių problemų pabaigos ir su tuo gyvensime dar keletą mėnesių.
– Mėnesių? Ne metų?
– Nežinau, situacija neaiški. Bet matome, kad Europoje rinka lėtėja dėl infliacijos, politinės situacijos, netikrumo. Dėl keliamų palūkanų normų brangsta ir finansavimas. Tad yra daug elementų, kurie atliks svarbų vaidmenį ir mažins paklausą. Tikiuosi, kad rinka vis dar augs. Kita vertus, gamintojui visuomet geriau turėti užsakymų, nei kaupti pilnus sandėlius.
– Infliacija tapo didele problema, o automobiliai taip pat sparčiai brangsta, per metus jų kainos pakilo bent 15 proc. Ar tai grėsmė ar galimybė „Daciai“?
– Esu optimistas, manau, tai mums galimybė. Sunkiais laikais turtingi tampa turtingesni, o vargšai nuskursta dar labiau. Prabangūs modeliai liks paklausūs. Vidurinė klasė susidurs su sunkumais, taip pat jų pamėgtų automobilių gamintojai. Dėl to galime pritraukti naujų pirkėjų iš kitų gamintojų, kurie gamina brangesnius automobilius.
– „Renault“ koncernas turėjo bene daugiausia interesų iš visų automobilių gamintojų Rusijoje. Kaip jus paveikė sankcijos?
– Verslas Rusijoje parduotas, jo nebėra. Rusija buvo didžiulis potencialas „Renault“ ir „Ladai“ („Renault“ buvo „Avtovaz“ akcininkė, tačiau prasidėjus karui savo dalį pardavė – red. past.).