FotobankasTrims Baltijos šalims toliau nesutariant, kaip racionaliau ir greičiau įgyvendinti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą, Lietuva svarsto savo teritorijoje tiesti geležinkelį savarankiškai, sako susisiekimo ministras.
„Yra rizika ir grėsmė, kad ne dėl Lietuvos kaltės bendras „Rail Ralticos“ projektas gali jeigu ne žlugti, tai susistabdyti. Neslėpsiu, labai rimtai analizuojame, ar nebūtų greičiau, saugiau ir racionaliau Lietuvai vykdyti savo teritorijoje projektą savarankiškai“, – spaudos konferencijoje Kaune trečiadienį sakė Jaroslavas Narkevičius.
Ministro teigimu, bendroje Baltijos šalių įmonėje „RB Rail“ esama „papildomų organizacinių trukdžių“, susijusių su jos valdymu. Pasak J. Narkevičiaus, Vilnius nesutinka, kad šalyje darbus atliktų ne valstybės kontroliuojama įmonė ar veiktų ne valstybinis operatorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkija projektą įgyvendina savarankiškai, bendradarbiaudama tiesiogiai su Europos Komisija.
„Mes turime svarstyti galimybę realizavimą patiems, taip, kaip mes ir darome, tiesiogiai bendraujant su Europos Komisijos atstovais ir netrukdant, neprieštaraujant realizavimui tų projektų taip, kaip mano kitos šalys – Latvija ar Estija“, – kalbėjo ministras.
Vis dėlto J. Narkevičius pabrėžė, kad tai jo asmeninė nuomonė, tačiau apie tai diskutuojama.
„Mums priimti tam tikrus griežtesnius sprendinius, nes projektas „Rail Baltica“ yra tikrai komplikuotoje situacijoje“, – kalbėjo jis.
Pasak ministro, Lietuva savo įsipareigojimus vykdo ir yra pasiruošusi darbus baigti iki 2026 metų, kaip numatyta.
Visa „Rail Balticos“ vertė Baltijos šalyse siekia apie 5,8 mlrd. eurų, jos ilgis – 870 kilometrų, o vien Lietuvoje – 392 km, kur trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną.
Geležinkelį planuojama nutiesti iki 2026 metų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
