Kilus daugelio ES šalių nepasitenkinimui, kad prieš pat kadencijos pabaigą JAV prezidentas Joe Bidenas įvedė skirtingus dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto ribojimus skirtingoms bloko šalims, Europos Komisija žada imtis šio klausimo, bet rezultatų gali tekti palaukti.
„Mes kaip Komisija irgi esame sunerimę. Mes, kaip pirmininkė (Ursula von der Leyen – red. past.) sakė, esame integruota ekonomika ir bendroji rinka taikoma DI. Kai skirtingos šalys buvo įvardytos skirtingai, būtent yra tai, ką mes nagrinėjame ir dirbame bei įsitrauksime (į derybas) su JAV administracija“, – trečiadienį vidurdienio spaudos konferencijoje pareiškė Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnieris, tačiau konkretesnės informacijos nepateikė.
Manoma, kad šis procesas užtruks, nes Komisija turi svarbesnių temų pokalbiuose su naująja Donaldo Trumpo administracija.
Už technologijas ir prekybą atsakingi Europos Komisijos nariai Henna Virkkunen ir Marošas Šefčovičius dar praėjusią savaitę paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl JAV veiksmų.
Sausio 13 d. J. Bideno administracija vienu paskutinių savo žingsnių įvedė trijų pakopų sistemą, kuria siekiama apriboti duomenų centruose naudojamų DI lustų pardavimą. Apribojimai nebus taikomi tik 18-ai artimiausių JAV partnerių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Japoniją ir beveik visą Vakarų bei Šiaurės Europą, tačiau Lietuva kaip ir kitos JAV sąjungininkės bei ES narės rytuose buvo priskirtos prie antros pakopos šalių, kurioms taikomi apribojimai dėl kiekio.
Nors Lietuvos verslas tikina, kad šie ribojimai niekaip praktiškai neturėtų atsiliepti mūsų šaliai, tačiau dalis ekspertų tvirtina, jog taip skaldoma bendroji ES rinka ir gali trukdyti inovacijoms bloko rytuose, taip pat būtų nesąžiningai palanku Vakarų Europos bendrovėms.
„Latvija, Estija ir Lietuva yra susirūpinusios dėl JAV administracijos sprendimo neįtraukti keleto šalių į JAV dirbtinio intelekto sklaidos sistemos 740 dalies papildymo Nr. 5a punktą. Dėl šio sprendimo kyla rizika, kad ES bendrojoje rinkoje gali atsirasti dirbtinis susiskaldymas ir bus pakenkta mūsų nacionalinių DI ekosistemų plėtrai. Esame pasirengę bendradarbiauti su Europos Komisija ir JAV administracija, kad išspręstume mums rūpimus klausimus“, – sakoma praėjusios savaitės trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime.
JAV ambasada Lietuvoje nurodė, kad tarptautiniams partneriams, tarp jų Lietuvai, suteikiama 120 dienų pateikti savo pastabas dėl DI lustų eksporto ribojimo. Jungtinių Valstijų ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald taip pat teigė, kad Vilnius išlieka patikimas partneris ir pavyzdinis sąjungininkas, o šis ribojimas jos nepaveiks.
„Lietuva yra pavyzdinė sąjungininkė ir patikima partnerė. Ši laikinoji taisyklė, kuri buvo paskelbta, jokiu būdu neatspindi mūsų santykių, partnerystės ar sąjungos. (...) Nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai. Didžioji dauguma pasaulio klientų nėra paveikti šios taisyklės. Ji taikoma tik įmonėms, kurios siekia importuoti itin didelius produktų kiekius“, – po susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku žurnalistams praėjusį ketvirtadienį Vilniuje sakė ambasadorė.
