Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 21 d.


„VOLVO S60“
Ką apie šį švedišką sedaną pasakytų Greta Thunberg?
Ovidijus Lukošius

Trečios kartos „Volvo S60“ gerokai patrumpino variklių sąrašą, tačiau pasiūlė iš elektros tinklo įkraunamą hibridą. Pačiu laiku.

Kaip ir vokiški premium klasės konkurentai, „Volvo“ pasižymėjo ilgu varikliu sąrašu, kuriame visuomet buvo ir galingų dyzelinių motorų. Tačiau dabar, atrodo, pasuko „Toyotos“ prestižinio padalinio „Lexus“ išvažinėtu keliu, leisdami pirkėjams rinktis tik benzininį arba hibridinį motorus.

Dyzelino era baigėsi, nors šio Švedijos automobilių gamintojo gerbėjai ir ilgėsis taupių dyzelinių motorų. Bet gal tai paguostų šiomis dienomis bene garsiausią švedų paauglę šešiolikametę aplinkosaugos aktyvistę Gretą Thunberg, pasaulio galinguosius auklėjusią net iš Jungtinių Tautų tribūnos.

Jos gimtinėje sukurta „Volvo“ irgi tampa „žalesne“ (taškas nuo Gretos), bet nepamiršta ir vairuotojams suteikti džiaugsmo. S60 yra būtent toks. „Volvo“ pirmasis iš automobilių gamintojų dar 2017-aisiais pareiškė, kad nuo 2019-ųjų visi nauji modeliai turės elektrines versijas. Dar vienas Gretos taškas. Bet S60 debiutavo pernai, tad šimtaprocentinio elektromobilio dar teks palaukti.

Kaip jis atrodo?

„Volvo“ tęsia skandinaviško dizaino tradicijas ir vadovaujasi principu „mažiau yra daugiau“. Ko gero, tai subtiliausiai atrodantis šios klasės sedanas, nors išsišokėliais nepavadinsi nei 3 serijos BMW, C klasės „Mercedes“, „Audi A4“ ar „Lexus IS“.

Tačiau jis nėra nuobodus, bet vientisas, santūriai naudojamos chromo detalės, net tamsoje atpažįstami LED priekiniai ir galiniai žibintai.

Foto galerija: old_000205517_0

Viduje tęsiama „mažiau yra daugiau“ politika. Už vairo įrengtas 12 colių ekranas, vaizdas kuriame kinta renkantis skirtingus vairavimo režimus. Centrinės konsolės viduryje vertikaliai įtaisytas 9 colių lietimui jautrus ekranas navigacijos, multimedijos, klimato kontrolės funkcijoms ir kai kuriems automobilio parametrams nustatyti.

Pavarų perjungimo svirtis nedidelė, bet tradicinės formos, šalia jos daili kvadratinė rankenėlė, kurią pasukus įjungiamas variklis.

Salonas erdvus, o sėdintiems gale skirta daugiau vietos nei daugelio konkurentų modeliuose. Visos penkios sėdynės labai patogios, čia „Volvo“ sunkiai pralenkiamas.

Kaip jis važiuoja?

„Volvo“ (ir jau žlugęs SAAB) savo vairuotojų bei keleivių saugumu ėmė rūpintis anksčiau nei dauguma kitų gamintojų, tad dažnai būdavo žingsniu priekyje. Nors saugos diržai išrasti ne Švedijoje, tačiau būtent „Volvo“ inžinieriai sukūrė iki šiol naudojamus trijų taškų diržus, kurie 1959 m. įtraukti į šių automobilių standartinės įrangos paketus.

Saugos diržai, oro pagalvės ir smūgius sugeriančios kėbulo konstrukcijos padėjo žmonėms išgyventi avarijose. Vėliau „Volvo“ išplėtė saugumo filosofiją ne tik apsaugoti į autoįvykį patekusius žmones, taip pat ir pėsčiuosius, bet padėti vairuotojui apskritai išvengti avarijų. Politikai, ypač Europoje, pasistengė, kad kai kuri saugumą didinanti įranga taptų privaloma. Dėl to pakilo automobilių kainos, bet sumažėjo mirčių keliuose.

„Volvo“ išplėtė saugumo filosofiją ne tik apsaugoti į autoįvykį patekusius žmones, taip pat ir pėsčiuosius, bet padėti vairuotojui apskritai išvengti avarijų.

S60 turi visas moderniausias saugumo sistemas, tarp jų pusiau autonominį važiavimą užtikrinančias eismo juostos ir atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio laikymosi funkcijas. Jau matyta daugelyje kitų automobilių, bet „Volvo“ jos veikia preciziškai.

Standartinės įrangos sąraše esantis „City Safety II“ susidūrimo prevencijos paketas turėtų apsaugoti nuo susidūrimo su priekyje bei priešpriešiais važiuojančiu automobiliu, taip pat dviratininkais, pėsčiaisiais ir gyvūnais, pasukti vairą prieš kliūtį.

Foto galerija: old_000205517_1

Ne kiekvieną saugumo sistemą pavyksta išbandyti realiomis sąlygomis, nes kas gi norėtų sukulti bandymams skirtą automobilį. Tačiau „Volvo S60“ net du kartus pademonstravo savo budrumą. Važiuojant atbulomis iš tarpuvartės senamiestyje kameros užfiksavo kitoje gatvelės pusėje einančius pėsčiuosius ir automobilius sustojo. Kita situacija standartinė – priekyje važiuojantis vairuotojas ėmė stabdyti, o „Volvo“ sureagavo greičiau ir stabdžių pedalas, kurio jau siekė pėda, tiesiog pradingo. Ar bent vienu atveju buvo realus pavojus? Tikrai ne. Tačiau geriau iškęsti automobilio paranojos priepuolius, nei patekti į rimtą bėdą.

Geriau iškęsti automobilio paranojos priepuolius, nei patekti į rimtą bėdą.

Kaip jau minėjome, S60 turi tik benzinu varomus variklius, o tiksliau vieno 2 litrų keturių cilindrų motoro tris versijas – 190 ir 250 AG bei 390 AG hibridą. Silpniausia versija varoma priekiniais ratais, vidurinė – priekiniais arba visais keturiais, hibridas – tik visais ratais. Visos versijos derinamos su 8 laipsnių automatine pavarų dėže.

Hibridas turėtų patikti ne tik Gretai (2,2 l/100 km), bet ir ją užsipuolusiam Jeremy Clarksonui (400+240 Nm), dėl nevaldomo liežuvio ir kumščių išmestam iš BBC legendinės „TopGear“ laidos.

Tačiau mes išbandėme 250 AG „R-design“ versiją su sportiška važiuokle ir 20 colių ratlankiais. Jie puikiai atrodo, tačiau dėl itin žemo padangų profilio automobilis gerokai per kietas, nes juk tai premium klasės sedanas, o ne karštasis hečbekas.

Tylus ir puikiai valdomas, charakteris nežymiai keičiamas pasirinkus režimus nuo „Eco“ iki  „Sport“. Bet vargiai norėsite agresyviai spausti akceleratoriaus pedalą, nes jus ramins prieš akis žybsintys skaičiai, rodantys momentines degalų sąnaudas. Nors gamintojai sako, kad turėtų užtekti 7–8 l/100 km, važiuojant greitkeliu sunkiai išsilaikėme vieno skaitmens zonoje. Prieš dešimtmetį apie tai net neužsimintume.

Kodėl verta pirkti?

„Volvo“, kaip ir „Lexus“, yra alternatyva populiariajai vokiečių trijulei. Sunku save įtikinti, kam atšiauriais sedanams laikais toks automobilis apskritai reikalingas, bet visada galima pasirinkti V6­0 universalo kėbulu ar didesniu pravažumu pasižymintį „V60 Cross Country“. Kita vertus, SUV karaliavimo laikais sedanas nebėra banaliausias pasirinkimas, bet iš tiesų savininko statusą pabrėžiantis automobilis.

Hibridinė versija kainuoja nuo 60 850 eurų. Brangoka, bet kainų skirtumas sugrįš rečiau lankantis degalinėse. Pigiausias variantas – 190 AG už 43 300 eurų su labai turtingu standartinės įrangos sąrašu. Papildomos 60 AG kainuos 3 tūkst. eurų, o prie šių pridėjus dar pustrečio, gausite ir visus varančiuosius ratus. Jie gali praversti, nes nuo ledo ir gausaus sniego lietuviškos žiemos nėra apdraustos, kad ir ką apie klimato kaitą bekalbėtų Greta.

Privalumai

Trūkumai

Foto galerija: old_000205517_2

2019 09 29 19:46
Spausdinti