Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 9 d.


VIEŠASIS TRANSPORTAS
Kita stotelė – pažanga
Liepa Žeromskaitė
BNS
Naujas, ber ar patrauklus?.

Viešasis transportas trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vis dar buksuoja. Ko trūksta išrankiems keleiviams?

Pandemijai smogus visos Lietuvos viešojo transporto sistemai, keleivių skaičiai pagaliau grįžta į buvusias vėžes. Ypač sekasi Klaipėdai – uostamiestyje balandį srautai pirmą kartą (2 proc.) viršijo ikipandeminį vidurkį. Darbo dienomis gegužę Klaipėdos viešąjį transportą rinkosi apie 65 tūkst. žmonių. Akivaizdu – gyvenimui stojant į vėžes, miestuose kursuojantys autobusai ir troleibusai taip pat susigrąžina savo svarbą.

Panašius skaičius rodo ir Statistikos departamentas. Vilniuje ir Kaune 2022 m. pirmą ketvirtį troleibusais važinėjo atitinkamai 10 ir 3,5 mln. keleivių. Nors šie skaičiai toli gražu nesiekia 2020 m. pirmo ketvirčio rezultatų (13,2 ir 4 mln.), atrodo kur kas geriau nei antrą (5,7 ir 1,7 mln.), kai visu pajėgumu užgulė įvesti karantino ribojimai. Nuo 2020 m. trečio iki 2022 m. pirmo ketvirčio keleivių autobusais skaičius visoje Lietuvoje pakilo beveik dvigubai – nuo 29 iki 52,8 mln. Vien per antrą birželio savaitę Vilniaus viešuoju transportu įvyko daugiau nei 441 tūkst. kelionių per dieną.

Tačiau, būdama automobilių valstybe, Lietuva dar turi kur pasistengti. Individualių lengvųjų automobilių skaičius visoje šalyje kasmet auga ir 2020 m. pabaigoje siekė 1,35 mln. – tūkstančiui gyventojų tenka 486 automobiliai, arba 84 daugiau nei 2016-aisiais. Kaip dar 2017 m. pripažino ir pati Vilniaus miesto savivaldybė, nors toliau nei 300 metrų iki stotelės turi eiti 18 proc. vilniečių, viešuoju transportu važiuoja kiek daugiau nei pusė – 58 proc. miestiečių. „Kitaip tariant, šiandien veikiantis transporto tinklas neatitinka daugiau kaip ketvirčio milijono vilniečių poreikių“, – rašoma savivaldybės darnaus judumo plano tinklalapyje.

2022 07 07 06:45
Spausdinti