Vis dar neužbaigtas „Rail Balticos“ projektas gali turėti konkurentą. Traukinio-lėktuvo koncepcija, pristatyta kaip galimybė sujungti San Fransiską ir Los Andželą, šiandien peršama būsimam Baltijos megapoliui.

Naująją technologiją, angliškai pavadintą „hyperloop“ (loop – kilpa), 2013 m. visuomenei pristatė bendrovių „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas. Ambicingasis verslininkas pats neapsiėmė įgyvendinti idėjos, tikėdamasis sulaukti kitų kūrėjų indėlio. „Hyperloop“ technologiją, kurios koncepcija primena ir lėktuvą, ir traukinį, plėtojančios įmonės jau vadina penktąja transporto rūšimi. Jai būtina specialiai paruošta infrastruktūra – vamzdžiai, kuriais judėtų kapsulės su žmonėmis ar kroviniais. Aplinka vamzdžiuose turėtų būti beveik beorė – taip panaikinamas oro pasipriešinimas ir pasiekiamas kur kas didesnis greitis. Trinties problema išsprendžiama pasitelkus pasyviąją magnetinę levitaciją, dėl kurios kapsulė nesiektų vamzdžio dugno. Paprasčiau tariant, keleiviai ar kroviniai skristų vamzdyje, nes, konstruktorių skaičiavimais, kapsulė galėtų viršyti 1000 km/val. greitį. Tai išties įspūdingas rodiklis, pavyzdžiui, lėktuvo „Airbus A380“ didžiausias greitis yra 1020 km/val., o greičiausias magnetinės levitacijos principo traukinys įsibėgėja iki 431 km/val. Potencialios galimybės tuo nesibaigia. Kadangi kapsulių nereikės jungti tarpusavyje kaip vagonų, o greitas transportavimas leis užtikrinti dideles vamzdžio apkrovas, kelionių grafikai turėtų būti gana lankstūs. Kapsulės galėtų būti skirtingo dydžio ir numatytos įvairiems klientams, keliaujantiems tiek ekonomine, tiek verslo klase. Bendrovės „Hyperloop One“ viceprezidentas Alanas Jamesas, šių metų balandį viešėjęs Lietuvoje, pristatė naują transporto koncepciją ir pasidalijo kai kuriais skaičiavimais. Jo teigimu, nutiesti kilometrą „hyperloop“ kainuotų apie 20 mln. eurų, o kelionės nuo Vilniaus iki Talino vidutinė kaina žmogui siektų apie 25 eurus. Tokį transportą pasirinkę keleiviai iš Lietuvos iki Estijos sostinės nukaktų kiek daugiau nei per pusvalandį.

Pasaulyje iki šiol „hyperloop“ nutiesta tik keletas šimtų metrų, ir juo dar nėra keliavęs nė vienas žmogus.

Galimybės skamba tikrai viliojančiai, ir šių pažadų fone Baltijos šalys gali net pradėti gailėtis, kad ėmėsi tiesti „Rail Balticą“. Tačiau yra viena smulkmena – pasaulyje iki šiol „hyperloop“ nutiesta tik keletas šimtų metrų, ir juo dar nėra keliavęs nė vienas žmogus.

Vieniems – katė maiše, kitiems – iššūkis

Bandymams skirtas tunelis JAV Nevados dykumoje baigtas šių metų balandžio pradžioje. Nors kai kurie principai jau išbandyti, klausimas, kaip technologija veiks realiomis sąlygomis, tebėra neatsakytas. Tai dar aiškinsis mokslininkų ir inžinierių komandos, pasitelkusios jau esamą ir dar planuojamus statyti tunelius. Technologija jau ir anksčiau kėlė nemažai abejonių. Labiausiai susirūpinta dėl saugumo – 1000 km/val. greičiu lekiančią kapsulę galima prilyginti skrydžiui lėktuvu. Nors orlaivių katastrofų vis dar pasitaiko, šios rūšies transportas laikomas vienu saugiausių. Kiek metų prireiks, kad tą patį būtų galima pasakyti ir apie „hyperloop“, kol kas tebespėliojama. Sudėtinga ir pati infrastruktūra. Vamzdyje reikia palaikyti mažą oro tankį, todėl būtina užtikrinti konstrukcijos sandarumą. Tai nelengva užduotis, nes infrastruktūra turėtų driektis kelis šimtus kilometrų. Taip pat reikia įvertinti daugybę galimų kapsulės gedimo rizikų, nes, jeigu susidurtų vienas paskui kitą 1000 km/val. greičiu lekiantys objektai, padariniai būtų itin skaudūs. Net jeigu nelaimės atveju pavyktų saugiai sustabdyti sistemą, neaišku, kaip būtų gelbėjami užstrigę keleiviai. Optimistų ir skeptikų ginčuose dažnai minima ir galima teroro grėsmė – pažeidus „hyperloop“ infrastruktūrą, kaip ir geležinkelį, eismas būtų ilgam sutrikdytas. Kadangi inžinieriai vis dar mėgina spręsti šiuos bei kitus iššūkius, iniciatoriai dar nėra sudarę statybos sutarčių. A. Jameso teigimu, svarbiausia gauti saugumo sertifikatus Europoje – turint šiuos dokumentus, likusioje pasaulio dalyje suderinti procedūras būtų daug lengviau.

„Hyperloop One“ vadovas Robas Lloydas nekart pabrėžė, kad keleivius galėtų gabenti jau 2021-aisiais.

Projektą plėtojančios bendrovės kol kas negali potencialiems partneriams pademonstruoti veikiančios linijos, nes įrengti „hyperloop“ sistemą kainuoja milijardus. Kita vertus, jei pavyks atidaryti bent vieną sėkmingai veikiančią trasą, transporto revoliucija gali perjungti aukštesnę pavarą. „Hyperloop One“ vadovas Robas Lloydas nekart pabrėžė, kad keleivius galėtų gabenti jau 2021-aisiais. (Scanpix nuotr.)

Politikai jau domisi

Baltijos jūros regione bendrovė „Hyperloop One“ puoselėja išties grandiozinius planus – ketinama sujungti skirtingų valstybių miestus į vieną žiedą taip, kad kelionė iš vieno taško į bet kurį kitą truktų ne ilgiau nei tris valandas. Šiam žiedui sukurti reikėtų daug investicijų ir sudėtingų inžinerinių sprendimų, tačiau kai kurie politiniai žingsniai jau žengti. Suomijos ir Estijos politikai kalba apie ketinimus tarp šalių tiesti greitojo geležinkelio tunelį po vandeniu. Su estais susitikę „Hyperloop One“ atstovai siūlė, kad šiame tunelyje kursuotų ne greitieji traukiniai, bet „hyperloop“ kapsulės. Jungtis tarp Talino ir Helsinkio – tik pirmoji iš priemonių, siekiant užmesti kilpą ant viso Šiaurės Europos regiono. „Hyperloop One“ taip pat parengė projektą už 21 mlrd. eurų per Alandų salas nutiesti tunelį, jungiantį Suomiją ir Švediją. Jau net kalbama apie Stoksinkį – dvimiestį, kurio atskiras dalis skiria šimtai kilometrų. Galite gyventi Helsinkyje ir dirbti Stokholme, arba atvirkščiai: kelionė į kitą miestą truks tiek pat, kiek dabar autobusu iš atokesnio rajono užtrunka nuvažiuoti į miesto centrą. Panašios naujovės siūlomos ir kitų šalių vyriausybėms – verslininkai, pirmieji įrengę sėkmingai veikiančią liniją, ateityje galėtų tikėtis pelningų užsakymų liūto dalies. Tiek „Hyperloop One“, tiek kita didelė bendrovė „Hyperloop Transportation Technologies“ (HTT) jau bando praminti takus Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kurie būtų pajėgūs finansuoti tokio masto statybas. Dar anksčiau pranešta apie HTT susitarimą su Slovakija ir jos siūlomos atšakos Bratislava–Brno galimybių įvertinimą. „Hyperloop“ idėja domimasi ir Nyderlanduose bei Korėjoje, aktyviai į procesą įsijungė Suomija, kuri planuoja statyti bandomąjį vamzdį Salo mieste. Visi šie projektai dar tik vertinami, – naujovėmis domisi daugumos šalių aukščiausi valdžios sluoksniai. Kad „hyperloop“ idėja galėtų būti realizuojama ir Lietuvoje, neatmetė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Buvo pasiūlytas modelis, kad naujoviškas geležinkelis, kuris, anot jo kūrėjų, yra pigesnis nei standartinis, galėtų egzistuoti kaip papildoma linija šalia „Rail Balticos“. Sutarėme, jog bus atliekama studija, kuri parodys, kaip ir kokiomis sąlygomis toks geležinkelis galėtų atsirasti“, – po susitikimo su „Hyperloop One“ atstovais sakė ministras. Bendrovės atstovas A. Jamesas mano, kad, vertinant viso pasaulio mastu, ši technologija galėtų papildyti geležinkelių sistemą: „Pavyzdžiui, Indijoje ekspresai ir įprasti, kas dešimt kilometrų sustojantys traukiniai trukdo vieni kitiems. Paleidus vieną ekspresą, nelieka „vietos“ trims ar keturiems priemiestiniams traukiniams. „Hyperloop“ galėtų pasirūpinti greituoju maršrutu, o geležinkelio linija įgytų daugiau pajėgumų. Laimėtų visi.“ Viceprezidento nuomone, tikrosios šios technologijos konkurentės būtų oro bendrovės – keliaujant lėktuvu nemažai laiko atima įlipimo ir išlipimo formalumai, o įsėsti į „hyperloop“ būtų taip pat paprasta kaip į traukinį.

Atviros prieigos mokslas

Nemaža dalis visuomenės, taip pat ekonomistų, šią idėją kol kas vertina skeptiškai, tačiau, jei ją pavyktų įgyvendinti, žmonių nuomonė pasikeistų ne tik apie keliones. Viena „hyperloop“ plėtojančių Lenkijos įmonių naujovę reklamuoja kaip artimiausią teleportacijai. Šis projektas yra atviras – pradinę idėją, kaip ir programinės įrangos srityje, gali plėtoti daugelis mokslininkų ir entuziastų. Tai nėra tik teorinis kvietimas – technologiją tobulina įvairios bendrovės, ir konkurencija nuolat didėja. Pavyzdžiui, pernai iš „Hyperloop One“ pasitraukęs vienas jos įkūrėjų šių metų pradžioje įsteigė naują įmonę „Arrivo“.

Vyksta atviri konkursai, kuriuose bendrovės gali pristatyti savo vizijas ir planus, kaip turėtų atrodyti ir veikti kapsulės.

Prisijungti prie projekto kviečiami ir inžinieriai, taip pat vyksta atviri konkursai, kuriuose bendrovės gali pristatyti savo vizijas ir planus, kaip turėtų atrodyti ir veikti kapsulės. Prototipus kuria žymiausi pasaulio technikos universitetai, šiuose konkursuose sėkmingai dalyvauja kaimynės Lenkijos konstruktoriai „Hyper Poland“. „Man patinka tai, ką daro „Hyperloop One“, bet, sprendžiant iš viešai pasidalytos informacijos, kai kuriuos dalykus būtų galima patobulinti. Žmonių, kurie galėtų išplėtoti šią technologiją, yra ne tik Amerikoje, bet ir Europoje“, – sakė Vilniuje viešėjęs bendrovės atstovas Pawełas Radziszewskis. Visuomenės ir mokslininkų viltis, kad tai – transporto revoliucijos pradžia, gali kurstyti ir E. Musko, kaip XXI a. vizionieriaus, aura. Abi pagrindinės verslininko įmonės dirba su jau egzistuojančiomis technologijomis – elektromobiliais ir daugkartinio naudojimo raketomis, kurias ištobulino ir išpopuliarino bendrovės inžinieriai. Dalis „hyperloop“ technologijos irgi pagrįsta jau egzistuojančiomis, tačiau iš dalies nurašytomis koncepcijomis. Pavyzdžiui, magnetinė levitacija (vadinama „maglev“) yra gana sena, bet plačiai neišpopuliarėjusi technologija, šiandien naudojama eksploatuojant kai kuriuos traukinius Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Kinijoje. Vakuuminių traukinių idėjai taip pat jau daugiau nei 100 metų. Nors pats E. Muskas oficialiai nedalyvauja šiame projekte, „Hyperloop One“ dirba žmonių iš jo aplinkos. Be to, „SpaceX“ aktyviai remia idėją plėtojančias inžinierių komandas – šalia biuro pastatė bandomąjį vamzdį, kur gali būti išmėginti geriausi kūrėjų prototipai. Abejojantiems A. Jamesas siūlo prisiminti istoriją: „Broliai Wrightai iš pradžių „Airbus“ irgi nesukonstravo.“