ScanpixNors Vokietija dažnai asocijuojasi su efektyvumu, amžiaus statybų galima rasti ir čia.
Berlyno Brandenburgo Willy Brandto oro uosto (BER) statybų istorija sudavė smūgį vokiečių įvaizdžiui, tačiau raudonuoti iš gėdos ilgiau nebereikės – naujasis oro uostas atidaromas spalio 31 d.
2006 m. pradėtą statyti oro uostą planuota užbaigti dar 2011-aisiais, tačiau tam sukliudė virtinė kliūčių. Objekto statybos pirminį biudžetą viršijo 4 mlrd. eurų. Po to, kai taip vėluota, norėtųsi bent jau geros atidarymo šventės, bet nebus ir jos – aviacijos sektorius išgyvena didžiausią krizę per visą istoriją, valstybės turi remti oro bendroves, kad nebankrutuotų, o šios pramonės atsigavimo klausimas pakibęs rūke.
Berlynas turėtų sulaukti geresnių laikų. Nors ir atsiliks nuo Frankfurto, Miuncheno ir net Diuseldorfo, naujasis oro uostas galės aptarnauti 27 mln. keleivių per metus. Šį skaičių planuojama pamažu didinti ir po 20 metų jis turėtų aptarnauti apie 45 mln. keleivių.
Kiti du dabartiniai Vokietijos sostinėje esantys oro uostai – Tėgelio ir Šėnefeldo – liausis egzistuoti. Pirmasis, pastatytas dar 1948 m., paskutinį skrydį priims lapkričio 8 d. Šėnefeldo oro uosto santrumpa išnyks, tačiau infrastruktūra iki 2026-ųjų veiks kaip penktasis šalia esančio Brandenburgo oro uosto terminalas pigių skrydžių oro bendrovėms.
