EltaPrieš ketvirtį amžiaus Lietuvos keliuose žūdavo vidutiniškai po du žmones kiekvieną dieną. Pernai – vienas kas tris dienas. Žuvusiųjų skaičius nuo 2000 m. sumažėjo beveik 80 proc., nors automobilių padaugėjo, greičiai išaugo, o tranzito srautai per šalį tapo intensyvesni nei bet kada anksčiau. Šis pokytis nebuvo lengvas ir nulemtas ne vieno aspekto.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Žūtimis keliuose Lietuvoje rimtai susirūpinta prieš porą dešimtmečių, kai aukų skaičius vėl ėmė augti ir priartėjo prie dešimtojo dešimtmečio pradžios lygio. 2006 ir 2007 m. Lietuvos keliuose žuvo daugiau nei po 700 žmonių (žr. 1 grafiką). Tai buvo laikotarpis, kai tragiškos žinios apie avarijas nebestebino – jos tapo fonu. Keliuose susidurdavo ne tik automobiliai, bet ir dvi skirtingos epochos: dar nesusiformavusi saugumo kultūra ir vis spartėjantis mobilumas.
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys teigė, kad anuomet didesnę įtaką eismo įvykiams turėjo alkoholio vartojimas, skurdi infrastruktūra ir seni mažiau saugūs automobiliai – posovietinėje visuomenėje mažai paisyta eismo saugumo, toleruotas neblaivus vairavimas, o saugos diržų segėjimas ar vaikų kėdutės nebuvo savaime suprantama. Šiandien, pasak V. Grašio, dažniausios skaudžių eismo įvykių priežastys yra nesaugus greitis ir vairuotojų išsiblaškymas: „Visiškai nauja problema – mobiliojo telefono naudojimas vairuojant. Tokio reiškinio 1990-aisiais tiesiog nebuvo.“
