Retas automobilio modelis tiek gyvena. Prieš jus – 12-oji „Corollos“, gaminamos nuo 1966 m., karta. Jos ženkliukas vėl klijuojamas ant trijų tipų kėbulų – hečbeko, sedano ir universalo. Buvo kilę kiek sumaišties, kai 2006-aisiais japonai „Corollos“ hečbekus pakrikštijo „Auris“, o legendinį vardą rezervavo sedanams. Dabar viską grįžo kaip buvę.
Naujasis „Corollos“ hečbekas yra 40 mm ilgesnis už „Auris“, kurį pakeitė, ir yra gaminamas ant tos pačios bazės kaip ir mažasis CH-R krosoveris. Žiūrėdami į pastarąjį vairuotojai ir vairuotojos dažniau varvina seilę, bet nepulkime nurašyti legendos.
Per daugiau nei 50 metų pasaulyje parduota beveik 50 milijonų „Corollų“, o kad lengviau suvoktumėte šį skaičių, įsivaizduokite, kad visi Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, nuo kūdikio iki šimtamečio senolio, turi po „Corollą“. Visi iki vieno ir dar truputį daugiau.
Kaip jis atrodo?
Kalbėti apie „Corollos“ dizainą reiškia aptarti tris automobilius vienu metu, tad pavarykime sedaną ir universalą į šoną, o rampų šviesas nukreipkime į hečbeką. Jis iš trijulės atrodo geriausiai, tačiau jei ieškote šeimai labiausiai tinkamo automobilio, atkreipkite dėmesį į universalą „Corolla Touring Sport“ .
Pastaruosius porą dešimtmečių „Corolla“ ir „Auris“ priminė automobilių pramonės intravertus, kurie norėjo sau tyliai dirbti darbus, gabenti žmones, jų mantą ir augintinius, tačiau jokiu būdu neatkreipti į save pernelyg daug dėmesio. Nuobodžiausiai atrodančio automobilio varžybose „Corolla“ gal ir nusileisdavo „Volkswagen Golf“, bet, pavyzdžiui, „Honda Civic“ pasauliui demonstravo, kad ir hečbekas gali tapti modernaus meno kūriniu.
Tačiau reikalai „Toyotos“ stovykloje pastaruoju metu sparčiai taisosi. Metus pirmą žvilgsnį į naująją „Corollą“ į akis krenta milžiniškos grotelės, primenančios buldozerio peilį, ir mažytė nosytė su logotipu virš jų. Pirmykščio žmogaus pagaminto kirvio formos priekiniai žibintai suteikia pasitikėjimo savimi, panašios formos ir galiniai. Neprasčiau atrodo ir galinė dalis, sulankstyta lyg origamis, o išmetimo vamzdžio angos (dvi!) integruotos į galinį bamperį.
Ir jei norite vyšnios ant torto, rinkitės juodos spalvos stogą, kuris puikiai dera prie tamsiai raudonos.
Kalbant apie automobilio vidų teks taikytis su kompromisais arba pakratyti piniginę. Prašmatniausios „Corollos“ versijos interjeras lygiuojasi į „Premium“ klasės konkurentų su puikiomis sportinėmis sėdynėmis, ryškiomis siūlėmis sudygsniuotais odos intarpais, 8 colių centrinės konsolės ekranu ir 7 colių už vairo. Brangiausia versija turi spalvotą projekcinį ekraną ant priekinio stiklo ir 8 garsiakalbių JBL garso sistemą. Kuo labiau norėsite pataupyti, tuo mažiau šių malonumų turėsite.
Telieka pridurti, kad gaminama tik penkerių durų „Corollos“ versija.
Kaip jis važiuoja?
„Corollos“ hečbeką siūloma rinktis su vienu iš trijų variklių – 1,2 litro 116 AG benzininiu ir 1,8 litro 122 AG arba 2 litrų 180 AG hibridiniu. Jei vis dar pirmenybę teikiate mechaninei pavarų dėžei, teks tenkintis silpniausiu motoru, o automatinė transmisija derinama su visais trimis. Tas pats variklių ir transmisijų derinys siūlomas ir „Corolla Touring Sport“ pirkėjams. Norintiems sedano, pasiūla mažesnė – 1,6 litro 132 AG benzininis su mechanine arba automatine pavarų dėže arba 1,8 litro 122 AG hibridinis.
Su skaičiais nepasiginčysi, smagiausia bus vairuoti galingiausią versiją, kuri vienintelė iki 100 km/val. įsibėgėja greičiau nei per aštuonias sekundes.
Degalų sąnaudų duomenis, nė vieną versija nepasižymi troškuliu, tačiau vertinant proporciškai hibridinės versijos nepalyginti taupesnės – jų „apetitas“ 100 km nesiekia 3,5 litro, tuo tarpu tik benzinu varomų modelių jis artėja prie šešių.
Foto galerija: old_000201426_1
Kodėl verta pirkti?
Jei automobilį vertinate tik kaip transporto priemonę, greičiausiai lyg tarp trijų pušų klaidžiojote tarp „Volkswagen“, „Škoda“ ir „Toyota“ automobilių salonų. Naujoji „Corolla“ prie jai įprastų savybių – patikimumo ir racionalumo – šį kartą pabarsto žiupsnelį emocijų.
„Corolla“ taikosi į du skirtingus pirkėjų segmentus – verslo, kuris į pigiausias versija susodins armijas vadybininkų, ir asmeninių klientų, kurie rinksis aukštesnio komforto lygio versijas.
Pastariesiems teks praleisti ne vieną valandą palinkus prie skaičiuotuvų, nes už brangiausią „Corollą“ galima nupirkti dvi pigiausias.
„Standard“ komplektacija su mechanine pavarų dėže kainuoja 16 490 eurų, už „automatą“ tektų pridėti pustrečio tūkstančio, o pigiausias hibridinis variantas atsieis 21 750 eurų. Kainoraščio paskutinėje eilutėje rasite „Luxury Plus“ versijas su 2 litrų hibridiniais motorais, kurių kainos perkopia trisdešimt tūkstančių – hečbekas kainuoja 32 460, o universalas – 34 490 eurų.
„Luxury“ ir „Luxury Plius“ versijas skiria pusketvirto tūkstančio eurų, bet tik su jomis už menką priemoką gausite puikiai atrodantį juodos spalvos stogą. Jei sugebėjote susitaupyti trisdešimt tūkstančių naujam automobiliui, parodykite tai visiems. Jei perkate išsimokėtinai, skirtumo net nepajusite. Ir ilgai mėgausitės puikiu automobiliu, jei paskutinę akimirką nesusigundysite „Toyota“ salone stovinčiu CH-R.
