Jau 2050 m. vaistams atsparios infekcijos gali sukelti pasaulio ekonomikai nuostolių, prilygstančių 2008 m. finansų krizei, prognozuoja Pasaulio bankas. Panašios nerimą keliančios prognozės apie didėjantį atsparumą antimikrobinėms medžiagoms jau kurį laiką yra ir ES institucijų akiratyje.
• EP nariai rugsėjį priėmė neįpareigojančią (non-binding) rezoliuciją dėl bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plano. Projektą parengė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas. Juo siekiama paskatinti valstybes nares rinkti duomenis apie antibiotikų vartojimą, kad būtų galima stebėti kovos su augančiu atsparumu antimikrobinėms medžiagoms efektyvumą.
• Pateiktą rezoliuciją palaikė 589 europarlamentarai, 12 buvo prieš, o 36 susilaikė. VoteWatch.eu duomenimis, už dokumentą balsavo 9 iš 11 Lietuvoje rinktų EP narių, o Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai, S&D) ir Rolandas Paksas (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, EFDD) balsavime nedalyvavo.
• Akcentuojama, kad tinkamas antibiotikų vartojimas yra būtinas, norint sumažinti atsirandantį atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. EP nariai reikalauja Europos Komisijos ir valstybių narių griežčiau prižiūrėti antibiotikų, skirtų žmonėms ir gyvūnams, pardavimą, taip pat sumažinti paskatas juos išrašyti.
• 2016 m. balandį atlikta „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad tik kiek daugiau nei pusė apklaustų europiečių (56 proc.) žino, kad antibiotikai nėra efektyvūs kovojant su peršalimu ar gripu. Kaip pastebima rezoliucijoje, neteisingą antibiotikų vartojimą gali apriboti skiepai bei greitosios diagnostikos priemonės, nes tai padėtų greičiau diagnozuoti arba užkirsti kelią bakterinėms ir virusinėms infekcijoms.
• Siekiant mažinti atsparumą antibiotikams, svarbu atsižvelgti ir į maisto grandinę, kuri gali tapti atsparių mikroorganizmų šaltiniu.
• Kaip pastebi Lietuvos mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja dr. Jolanta Miciulevičienė, nors Lietuvos padėtis dar nėra labai kritiška ir atsparumas antimikrobinėms medžiagoms neauga taip sparčiai kaip kitose šalyse, bendros tendencijos gali būti grėsmingos. „Žmonija eina į tokią situaciją – jeigu nesiimsime veiksmų, mes nebegalėsime gydyti bakterinių infekcijų vaistais ir grįšime į tuos laikus, kai gydėmės žolelėmis ir kai žmonės mirė nuo bakterinių infekcijų“, – sako dr. J. Miciulevičienė.
• EP rezoliucijoje pastebima, jeigu dabartinės tendencijos nepasikeis, 2050 m. dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms gali mirti daugiau žmonių nei nuo vėžio.
• 2017 m. Europos Komisija priėmė naują Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą. Pirmasis toks veiksmų planas priimtas dar 2011 m.
http://images.alfa.lt/32960/33/80.mp4
